Penktadienį Sereikiškių parke vyko koncertas Baltica 2008. Mano kolega nuėjo. Vietoje pilstė į bokalus kaimišką alų. Nusipirko jie, atsisėdo ant suoliuko, gėrė ir... pateko į policijos nuovadą. Juk viešoje vietoje gerti alų draudžiama.
Pardavinėti leidžiama, o gerti ne.
Štai taip atrodė pardavimo vieta ir vieta, kur sėdi žmonės. Iš čia juos policija ir rinko.
Foto: fotobankas.lt
Vienam mano darbe visi sveikindavosi paspausdami ranką. Tiesiog ateini, paspaudi visiems rankas ir dirbi. 5 žmonėms tai padaryti nėra sudėtinga.
Dabartiniam darbe visi (beveik) pasisveikina žodžiu. Tačiau būna ateina ir nieko: nei labas, nei sveiki, nei dar kažką...
Kaip pas jus?
Čia tik pasirodymas, kad po truputėli, po truputėli, bet judame :)
Koncerte buvo visko: miegančių, susidomėjusių, nesupratusių ko atėjo, plepančių, besiblaškančių, ateinančių, išeinančių...
Kokią 16 valandą gavau pasiūlymą eiti į koncertą. Nuėjau, pabuvau. Gera muzika, geras laikas.
Nerealiai gerai padarytos reklamos po visą miestą išdėliotos. Daugiau galite rasti čia.
Bet čia pasidaro įdomu:
Variantas be lietuvybės: meslaimesim.lt - mes laimesim
Variantas su lietuvybe: meslaimėsim.lt - mes laimėsim
Variantas su lietuvybe nr. 2: meslaimesim.lt - mėšlą įmesim
Tai laimėsim ar ne? :)
Ačiū ponui Mazuroniui už puikią citatą:
„Mūsų premjero pamąstymai man yra keisti. Nuoširdžiai pasakysiu, aš nežinau kokį tabaką rūko premjeras Gediminas Kirkilas.“
Žaidėm su darbu šeštadienį paintbolą. Kažkada tikrai labai aptiko misija.net teritorija. Buvo žiauriai gerai, žiauriai įdomu. Dabar jie daro mažoje aikštelėje, kur tikrai nuobodu žaisti. Organizavimas susideda tik iš šovinių pardavinėjimo ir balionų pildymo. Nei žaidimų prigalvoja, nei jiems įdomu kas ką daro. Žodžiu žiauriai nuvylė.
O dar po mūsų atvažiavo kažkie grybai, darė ant pievos suktukus ir pan. su mašinomis. Galų gale atvažiavo trečia mašina ir įvažiavo į vieną iš jų. Buvo aišku, kad taip ir turės nutikti, bet tik ne jiems.
byra balkonai turėklų nuvarginti
lyja paukčių pieno saujomis
ir lyg tyčia supina kelius
bet, žinai, tas mirusių kačių kvapas...
nežuvo, nesėjo kapinių tvoros
vijokliais išraizgytos, saulės nuspalvintos
ir lyg geltonai pievos nuryškintos
bet tas mirusių kačių kvapas...
apinių ramstomi medžiai apipinti
rugsėjo ryškumo lapais rudyja
šlampa pro šalį tekančios upės
bet tas kvapas, o kvapas...
niekas nestoja, nelaukia, tik nyksta
meta ir keičia kailius, svaigina
juk ne žiema, ne vasara
bet miršta katės devynis sykius...
visi mokėmės iki dešimties
be mokyklos, teko patiems
sužinoti, išmokti, balsu išlementi
nepabėgo, o mirė...
Kai kažkoks vabalas pradeda laipioti už kalnieriaus, suėmęs pirštais supranti, kad tai kamanė, meti ją į šalį ir ji nesuspėja įkąsti, supranti kad šūdina diena galėjo būti dar blogesnė.
Vakar kokia 23 valandą važiavau namo, tai kažkaip pilna visur jaunų mergaičių. Gal kokia mokyklos merginų išleistuvių diena? Blogiausia, kad dalį jų mačiau vairuojant.
Vienos sugalvojo apsisukinėti siauroje gatvėje, o kai pamatė mane iš tolo atvažiuojantį, tiesiog nieko nedarė ir laukė kol privažiuosiu užtvėrusios visą gatvę. Normalu, kad sulėtinau greitį ir tikėjausi, kad jos iki man privažiuojant kažkaip sugebės apsisukti. Teko privažiavus sustoti ir tik tada jos tęsė savo viražus.
Kitos išvažinėjo iš kiemo, man įvažiuojant. Sustojau palikdamas laaaabai didelį tarpą, ir norėjau praleisiti. Jos sustojo ir bijojo važiuoti. Tai vairuotoja viniago per kiemą, o šalia sėdinti jai už vairo tampė. Tai taip keistai atrodė.
Užeina toks laikas, kai žiauriai užknisa darbas ir norisi į viską spjauti. Tada suprantu, kad atėjo laikas atostogoms. Lauksiu geresnių orų ir savaitėlei ramiai be darbo...
Šiandien sužinojau kaip pas mane klosis grindys.
