žalia žolė, bet ne žolė, su uodega, bet ne pelė. kas?
kartais svetainė sugalvoja pakeisti pavadinimą. kartais tai išeina į naudą, nors taip būna retai. žmonės pripranta prie dalykų ir vėliau kažką pakeisti yra ne tik kenkimas sau, bet ir kitiems. rašyk.lt anksčiau buvo rasyk.kitoks.lt ir praėjo daugiau nei porą metų, kol žmonės pamiršo (primiršo) tai. daug tai ar ne, spręskite patys. dabar atsirado dar vienas pakeitimas. ne, ne kitoks padangėje, o vienos kūrybinės svetainės. anksčiau buvę ekūryba, dabar jie sugalvojo pakeisti pavadinimą į žaliažolė.lt... taip nutinka tada, kai žmonės turi daugiau noro, nei žinių.
mano spėlionės kaip tai įvyko: ten susirinkusios moteriškės sugalvojo, kad taip būtų kaimiška ir arčiau gamtos. juk žolė taip gražu ir miela. o dabar pavasaris ir žolytė tik tik kalasi, jos taip visi pasiilgę po žiemos. o kas gi bus rudenį? ar norės kažkas ant tos žolės (žžžžalios) užlipti kai aplink bus šalta ir balta? oki surašau kelis argumentus, kuriuos nuginčyti net ir išradėjoms moteriškėms sunku būtų:
* adresas neturi nieko bendro su svetainės veikla
* pamačius tokį svetainės adresą aš spausčiau tik tuo atveju, jei prie mano namo reiktų užsėti pievelę
* adresas susideda iš dviejų žodžių
* adrese yra net 3 lietuviškos raidės
* reklamuoja adresą kaip žaliažolė.lt, o ne zaliazole.lt, o pirmasis neveikia. taip taip, niekam nereikalingas adresas su lt raidėmis, bet jei jau reklamuodamas rašai su lietuvybe, įsigyk ir tokį adresą.
pasirodo net ir perkant adresą reikia turėti šiokį tokį supratimą :)
Blogas
jei ką, tai mano sklypas yra čia:
maps.lt pažymėta vieta
google maps pažymėta vieta ir kelias nuo baltojo tilto
vakar nutariau pavažinėti po naujų namų rajonus. t.y. po tuos rajonus, kur stovi nuosavi gyvenamieji namai. pirmiausia nuvažiavau į gineitiškes. ojojoi kiek ten daug gargarų. namai po 300 ir daugiau kvadratų, trijų aukštų... ir šiaip ten labai daug namų, kurie pastatyti seniau arba pagal senus įpročius. labiausiai mane domino stogai, tai gineitiškėse absoliuti dauguma skardiniai.
antras turas buvo į tarandę (paulausko rajoną). ten namai jau mažesni, bet labai daug senų. stogai skardiniai. kažkaip nepaliko jokio įspūdžio.
priešais tarandę, kitoje ukmergės plento pusėje, tolumoje matosi dar viena gyvenvietė. užsukau ir ten. pasirodo, kad pro ją važiuojant išlendi į molėtų plentą (mokslininkų g.). na čia jau įdomesni namai, statybos daromos su galva. dalis namų sugrupuoti ir daryti vieno architekto, kad bendras vaizdas būtų geras. dalis namų šiaip pasirinkę originalius namus. bet tai kaip jauku gyvento tokioj vietoj, kai šalia miškas ir visi susitvarkę savo kiemus, aplinką. keista, bet, skirtingai nuo prieš tai buvusių, beveik visi stogai bituminiai.
šį ilgąjį savaitgalį planuoju paskirti šuliniui. na ne visą, o vieną dieną. reiks nuvažiuoti į sklypą, susirasti gerus kaimynus, kurie nepagailėtų man elektros, išpompuoti visą vandenį lauk. tada apkasti šulinį muliu su nuolydžiu, kad jame nesikauptu paviršiu bėgantis vanduo. pamatysiu kaip greit renkasi vanduo, pasisemsiu ir nuvešiu ištirti. tada žinosiu ar verta prasidėti su šuliniu, ar nelabai.
gal tik man taip pasirodė, bet pastebėjau vieną jaunimo savybę - rengtis belekaip. jie perka gražius daiktus (dėl skonio nesiginčijama) ir jais rengiasi. dingo drabužių derinimas. arba močnai pasenau arba man šiaip nepatinka tokia tendencija. jei dings derinimas, kitas žingsnis bus pirkimas nebe gražių daiktų, o belekokių. na ir vaikščiosime apsisnarglėję, nutįsusiais drabužiais. brrr.. :)
aš tai jaučiuosi šiek tiek keistai, kai per tv rodo jos laidą. kas nežino, gali šeštadienio rytą per btv pasižiūrėti. ji pastoviai pasikviečia palmirą kelertienę (atrodo gerai užrašiau) ir ji gali pasakyti viską viską. ji turi laptopą, ten pasižiūri ir viską pasako apie ką tik nori. kaip pavyzdį galiu parašyti ką dabar kalba:
atėjo žygis (toks dainininkas) ir papasakojo kaip jį naktį pažadino policija ir liepė eiti iš namų, nes stogas dega. degė ne jo gyvenamas butas, bet koks skirtumas. taigi, po šios istorijos asta klausiau palmiros ar žvaigždės rodė gaisrą ir susitikimą su policininku. na jo, pasirodo tai žvaigždės rodo... be komentarų :)
paleidome organizacijos kitoks varniukas blogą adresu www.kurybingas.lt. kam įdomu kas ir kaip vyksta subscribinkites rss feed`ą
na baigėsi mano baimė. liko tik skausmas arba tabletės nuo skausmo. kai gulėjau kėdėje, labai labai bijojau, nedaug trūko iki nualpimo. nenormaliai bailus esu :) tai sugalvojau mintis nukreipti į kitą pusę. pradėjau svajoti ir, kiek įmanoma, negalvoti apie tai ką daro. o darė ojojoi... kirpo dantenas, gramdė kaulą dar kažką. ilgai truko. tiesa, prieš tai labai daug nuskausminamųjų suleido. labai. taigi, kai pradėjo siūti, galvojau jau nebaigs. ką tik įsidrąsinau ir pasižiūrėjau veidrodyje. tai siūlės per keturis dantis tęsiasi. matyt neblogai ten papjaustė... negana to, atsikėlus dar į šikną suleido vaistų. nepaklausiau kokių, bet po to kurį laiką sėdėti skaudėjo :) taigi, dabar vėl kurį laiką būsiu labai piktas, man reikia gerti antibijotikus, labai labai saugotis peršalimo.
rrrr... kaip bijau. po 48 min. turėsiu sėdėti kėdėje, kur mane žalos. jei ji nebūtų papasakojusi, kad man prapjaus, atkels dantenas nuo kaulo, uždės kažkokių kristalų, ant jų gaubtą ir viską susius, tai gal ir px būtų. bet dabar juodai bijau. kai pas ją kėdėje gulėsiu teks virpėti kaip lapui. rrrr
šeštadienį buvau kauno akropolyje. ko nesitikėjau, akd mane jis užveš. afigenai ten. visų pirma, man patiko kaip ten viskas sugalvota. jiems neleido nugriauti buvusių pastatų, tai jie puikiai sugebėjo tą dalyką integruoti į savo pastatą. įėjęs jautiesi kaip mažam miestelyje su daug namukų. pastatas atrodo yra trijų aukštų. vietoj to, kad padaryti tokią nesąmonę kaip vilniaus europoje, kur norint patekti į parduotuvė priešais, turi eiti pusė rato aplink centrą, jie padarė daug daug praėjimų. ten viskas patogu. esu akrofanas :)
dar patiko negirdėtos parduotuvės. nėra labai didelė paslaptis, kad nešioju 47 dydžio batus. paskutinė mano kelionė po vilniaus akropolį baigėsi tuo, kad radau vieną porą 47-o dydžio batų. nelabai man jie patiko, tai nepirkau. taigi, čia visame akropolyje. kaune nuvarėm į skechers batų parduotuvę. pirmiausia nuėjau pas pardavėją ir paklausiau ar turi 47 dydžio batų. ramiu balsu pasakė, kad turi iki 48. nustebau. antras logiškas žingsnis buvo paklausti kurių turi. dažniausiai būna parodoma viena batų porą, retais atvejais - dvi. atsakymas nustebino, kadangi man pasakė, jog beveik visų turi. atsistojau priešais daugybę batų ir nežinojau ką daryti. nuo tokio pasirinkimo senokai atpratau. išsirinkau man labiausiai patikusius ir nusipirkau. tiesa, ne 47. o 47,5 :) tai ką, dabar batų teks važinėti į kauną?
šeštadienį buvau dramos teatre ir žiūrėjau spektaklį helverio naktis. du aktoriai, kurių vienas sakalauskas. jis vaidina neišsivysčiusį vaikiną. blogiausia yra tai, kad jo personažas yra rimtas. jis vaidina gal ir neblogai, bet... per teliką jį rodo pastoviai kaip juokingą, o čia... mane tas nevežė...
savaitgaliais žiauriai tingiu rašyti blogą. nežinau kodėl.
po geologo darbo, šeštadienį, nuvažiavau į sklypą. jo daryti gręžiniai buvo pilni vandens. t.y. maždaug 1m gylyje. šiek tiek išsigandau, juo labiau, kad susipažinau su kaimynais, kurie papasakojo apie jų pilną vandens rūsį.
pasiskambinau geologui. jis pasakė, kad nieko keisto, nes iš viršaus patenkantis vanduo neturi kur dėtis ir teka molio paviršiumi iki kol randa kur subėgti. pasakė, kad tai normalu. na gerai, reiks vistiek išbandyti savo šulinį :)
vakar kursuose sužinojau gan įdomų faktą:
smulkus ir vidutinis verslas mokesčių vidutiniškai sumoka 15% nuo apyvartos.
stambus verslas - 6%.
o jos visos turi mokėti tuos pačius mokesčius. taigi, papasakojo kelis būdus kaip galima šiek tiek sumažinti mokamus mokesčius. tiesiog svv to nežino...