Tikėjausi kažkiek kitokios knygos. „Žemė žmonių planeta“ aprašomos Antoine de Saint-Exupéry prisiminimai, jo ir jo draugų lakūnų nutikimai. Tai nėra istorija su pradžia ir pabaiga. Tai daug neilgų istorijų. Tai begalo daug autoriaus pamąstymų. Vietomis taip tikroviškai, kad atrodo pats būtum išgyvenęs, o vietomis jautiesi taip, lyg kažkas pasisodinęs tau plautų smegenis.

Kažkaip senokai norėjau perskaityti knygą „Trise valtimi“. Negaliu sakyti, kad ji tikrai gera arba atvirkščiai. Tiesiog knyga atsipalaidavimui. Tikrai ne kartą sukels šypseną, o tai, ko gero, nėra blogai. Angliškas humoras ir nepaliekantis autoriaus naivumo jausmas. Aš suprantu, kad kai kurie dalykai rašomi specialiai taip, bet čia visa knyga. Norite lengvos knygos su šypsena?  :)

Kažkaip man atrodo, kad tas plaukų slinkimas yra kažkokia nesąmonė, o reklama be sustojimo per radiją. Kai man užauga ilgesni plaukai, tai visada jie slenka. Kai trumpi - tai neslenka. Ir niekada nesibaigia  :)

Prasidėjo šildymo sistemos darbai. Kas pamiršo, tai pas mane geoterminis šildymas bus.

Vaizdas kraupus, kai iškasa aplink visą namą (beveik) griovį pusantro metro gylio ir pustrečio pločio. Ir viskas tik tam, kad patiesti 6 eiles vamzdžių.

Iš tiesų, tai jie kloja 3 vamzdžius, bet tie vamzdžiai grįžta atgal. Ir taip darys dvi eiles po 3.

Viduje atrodo dabar taip:

Išeinamus vamzdžius apšiltina tik pradžioje, kad nešaldytų žemės prie pat namo. Tarp vanzdžių 50 cm paliekama. Per rytojų turėtų baigti lauko darbus ir lauks vidaus darbų.

O aš tuo tarpu atsivedžiau vamzdė elektros kabeliui pravesti.

Nuo pirmadienio santechnikas pradės darbus.

Šiek tiek apie gimdymą. Gimdė su nuskausminimu, todėl didelių skausmų gimdymo metu nejautė. Dalyvavau visur nuo pradžios iki galo. Tiesa sakant, net nepajutau kur čia pradžia, o kur galas. Viskas buvo įdomu ir visiškai nebaisu. Tie gąsdinimai, man atrodo, iš piršto laužti. :)  Kai kurie momentai man buvo baisesni nei Raimondai.

Kaip rašo knygoje: vyrai nejaučia užuojautos kai kažkam skauda. Jie gali pasakyti, kad jiems gaila, bet... Moterys užjaučia. Per tv kai rodo boksą, moteris mato ir užjaučia tą, kuris gavo stiprų smūgį, o vyras jaučia jį.

Ko gero taip yra, nes gimdžiau kartu ir buvo momentų kai pradėjau panikuoti. :)  Dabar viskas gerai, viskas puiku. Mergytė jaučiasi puikiai, valgo. Raimonda irgi atsigauna. Šeštadienį, jei viskas gerai, paleis namo. Velykos bus namie.

Tiesa, dėl vardo šiandien apsisprendėm. Bus Morta. Labai jau varginantis dalykas tas vardo rinkimas.

Čia po gimimo kokiai valandai praėjus

23:15. 3,08 kg. 55 cm.

Visą laiką įsivaizdavau gimdymo palatas mažas. O ji didele. Nuleido vandenis ir pastatė lašelinę. Tik čia sužinojom, kad kai pilvas sukieteja tai yra sarėmiai. Laukėm skausmų. Skausmai vėliau prasideda. Sako kaip per mėnesines. Laukiam :)

Kadangi mane palieka vieną, tai paspaminsiu. Užsiregistravome. Klausė gydytojas ar dalyvausiu. Atsakiau, kad dar nežinau. Iš pradžių galvojau, kad ne, bet vėliau nebebuvau toks kategoriškas.

Buvom pas gydytoją, tai sako: galima dabar gimdyti. Važiuokit pasiimkit daiktus ir gimdysim. Tai tada pradedam  :)

Perskaičiau knygą „Guldo žuvų knyga“. Momentais visai įdomu, momentais nugrybaujama į pievas. Blogiausia, kad taip ir nesupratau kur yra knygos esmė. Gal man kažkas gali paaiškinti?

Manau, kad visiems verta perskaityti knygą „Kodėl vyrai nesiklauso, o moterys nesiorientuoja žemėlapiuose“.

Moterys ir vyrai skirtingi!

Seniai sakiau, kad lygios teisės yra perlenkta lazda iki absurdo. Iš prigimties vyrų ir moterų smegenys skiriasi. Natūralu, kad yra dalykų, kuriuos geriau sugeba moterys, o kuriuos vyrai. Kodėl? Kokie? Daug įdomių faktų, pagrįstų moksliniais tyrimais šioje knygoje. Man patiko.