Kartais kai kažką padarai, pačiam pradeda atrodyti, jog viskas paprasta ir niekam tai neįdomu. Matyt ne visada tai būna tiesa. Man labai patinka, kad žmonės, kurie tuo usiima parašo savo komentarą, patikslindami, patardami. Sakyti: „tai čia paprasta“ arba „lėvai padarei“ yra blogiau nei visai nekomantuoti  :)

Kadangi baigiau kabinti latakus, aprašysiu kaip viskas yra daroma. Štai kokios detalės naudojamos:

1. Latakai. Jų foto nėra pavaizduotų, bet kaip jie atrodo, tikrai, visi įsivaizduoja.
2. Latakų sujungimo detalė (kairėje)
3. Latakų sujungimas su lietvamzdžiais - piltuvas. (viršuje)
4. Latakų tvirtinimo detalė (viduryje)
5. 90 laipsnių kampas (apačioje)
6. Latako užbaigimas. Jo foto taip pat nėra, bet tai dangtelis, kuris uždedamas latakų galuose

Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, tai pasiskaičiuoti medžiagas:

1. Latakų ilgį paskaičiuoti nesudėtinga. Atliekų beveik nelieka.
2. Reikia žinoti kokio ilgio latakus pirksite ir kiek sujungimų su lietvamzdžiais bus. Tada galėsite pasiskaičiuoti nesunkiai.
3. Piltuvų kiekis priklauso nuo latakų ilgio ir nuo stogo ploto. Latakai kabinami su nuolydžiu, todėl kai būna ilgas atstumas jie ryškiai nusileidžia žemyn. Kitas dalykas priklauso nuo latako ir lietvamzdžio skersmens, bet jei pirksite standartinius (125), reikia skaičiuoti, kad 50 m² reikia vienolietvamzdžio (90).
4. Atstumas tarp tvirtinimo detalių turėtų būti ne didesnis nei 60 cm. Prie sujungimų taip pat reiktų dėti.
5. Ar reikia kampų ir kokių susiskaičiuoti neturėtų būti sunku.
6. Realiai kiek atskirų juostų darysite, tai x2 ir gausite dangtelių skaičių.

Svarbiausia nepamiršti ir nesumaišyti į kurią pusę bus nuolydis. Pradėkite nuo aukščiausio taško ir leiskitės iki piltuvo. Leisti patogiau, nes kylant p ot ogali būti problemų su tvirtinimu. Nuolydį formuoti padės gulsčiokas. Jei įdomu koks jis turi būti, tai, ko gero, nelabai svarbu. Svarbu, kad jis būtų. Vanduo neturi stovėti latakuose. Visas turi išbėgti. Visus sujungimus reikia suklijuoti. Tam galite naudoti pvc klijus ar silikoną.

Kelios foto:

 

 

 

Kai kuriuos užknisa vaikų foto, bet pažįstami manęs klausinėja dėl jų. Todėl kartais vis dėlto įdėsiu  :)

 

Sodra verkia, kad neturi pinigų. Buvau vakar ten ir pastebėjau vieną smulkmeną. Pagrindinėje salėje yra tikrai daug langų. Ant visų kaba žaliuzės (markizės atrodo) ir jos visur užtrauktos. Užtraukus salėje pasidaro tamsoka, todėl uždegamos šviesos. Salė didelė, todėl ir lempų daug. Smulkmena, bet ar kas iš jūsų namie dieną uždengia langus, o po to degina elektrą?

 

 

Daug kartų esu jį gėręs, bet tik dabar pastebėjau, kad jo nepadėjau ant lentynos  :)  Šiaip nėra blogas alus, bet tikrai geru jo pavadinti negaliu. Kaip ir Bravaria, tai ir šį alų visą laiką maniau esant vikišku. Pasirodo olandiškas  :)

 

 

Kaip ir visos kitos trys rūšys - geras kvietinis alus.

 

 

Puikus lietuviškas alus su labai įdomiu žolelių prieskoniu. Tamsaus alus mėgėjams tailabai geras produktas. Beje, visoms moterims patinka  :)

 

 

Puikus lietuviškas alus.

 

 

Tikrai kokybiškas produktas. Vilniaus alus užsiėmė tokia tuščią skylę lietuviško alaus rinkoje. Jie išleido tikrai labai gerą produktą (4 rūšys) įdomioj taroj (1 l, 0,5 l užspaudžiamais buteliais ir 0,3 užsukamais). Užsukami buteliai žiauriai nekokybiški ir kamšteliai dažnai būna aprūdiję, kartais rankomis net neįmanoma atsukti.

Užrodė man vieną puslapį:

 

Ir ką gi matome apačioje:

 

Kažkur matytos dvi foto? Paskambinau šiandien, mandagiai atsiprašė ir pažadėjo išimti  :) Manęs niekas neklausė dėl foto, o ir polistirolas pirktas ne iš jų. Negražu, nors suprantu, kad patiems važinėti po statybas ir fotografuoti yra per daug vargo.

 

 

Pirmas dalykas - tai baisus šriftas, kuriuo užrašytas alaus pavadinimas ant butelio. Boiko įskaityti galima, bet „I“ ar „J“ raidė suprasti sunku,o kad antroji raidė yra „V“ niekada nepasakyčiau (aiškiai atrodo, kad „O“).

Na o dabar apie alų. Tikrai labai skanus ir geras alus. Kurklių bravoro, įtrauktas į kulinarijos paveldo fondą. Alus gyvas, todėl parduotuvėje žiūrėkite ar nespėjo pasibaigti galiojimo data  :)

Nebalsavau. Tikrai gėda, bet viskas todėl, kad šiandien tėvo diena ir nespėjome grįžti. Esu dar labiau už elektroninį balsavimą.

 

 

Labai lengvo skonio, tačiau labai kartus alus. Man, mėgstančiam kartų alų, ir tai pasirodė gal kiek per daug  :)  Ačiū mamai

 

 

Baltarusiškas alus

Ir aš ten buvau...

Jei trumpai, tai renginys suorganizuotas gerai, niekas nevėlavo. Buvo vienu momentu, kad į vieną salę neįleido žmonių, nes „jų buvo per daug“. Dėl pranešėjų, tai matyt sunku nuspėti viską, bet kodėl kai kuriuos leido į didžiąją sceną - nežinau.

Dabar apie pranešėjus, kuriuos mačiau ir girdėjau:

1. Steve Chazin, „Apple“ socialinių tinklų paslaptys. Pats pranešimas paskaitytas gerai. Tema apie Apple, bet ne visai tai, apie ką galvojau. Bendrai visai neblogai
2. Dmitry Sholomko, „Skaitmeninio marketingo tendencijos ir Google“. Nelabai supratau ką jis norėjo papasakoti naudingo. Plius jo anglų kalbą suprasti sunkoka. Sėsk du.
3. Login interneto apdovanojimai. Nežinau kaip ir ka, bet tikiuosi kitais metais kažką keis. Nominacija „Lietuvos interneto fiasko“ išrinkta delfinas.lt, kuris fiasko buvo ne per praėjusius metus, o seniau. Aišku, pavadinime nėra žodžio „metų“, bet tada kitamet jos nebegalės likti. Ir pati didžiausia nesąmonė „Interneto metų žmogus“ yra A. Račas. Ką jis turi bendro su internetu, išskyrus blogą? Nieko. Tai kaip jis galėjo būti nominuotas šioje kategorijoje? Čia kaip kažkada roko metų grupe išrinko „Studiją“.
4. Džiugas Paršonis, „Tinklaraščių ateitis: 1001 socialinis tinklas“. Viena įdomiausių temų ir pasiruošė gerai. Gal tik pristatymas galėjo būti išraiškingesnis, nes Džiugas visą laiką kampe prastovėjo.
5. Arturs Mednis, „Twitter gudrybės“. Alio... ką čia veikė šis spameris? Jis aiškino kaip užspaminti twiterį bet kokiu šūdinu turiniu. Tada supranti, kaip blogai gali būti twiteris.
6. Lina Pliūraitė ir Giedrė Stabingytė, „Kaip tapti (video) guru?“. Iš tiesų dar operatorių buvo pasiėmusios mergaitės. Kalbėjo apie orą. Galima taip, galima taip. Darykite taip, darykite kitaip. Konkretumo ponai ir ponios. O šiaip skystai man pasirodė.
7. Ramūnas Šablinskas, „(R)evoliucija e.paslaugų rinkoje: ateitis yra šiandien“. Reikia atiduoti duoklę pagrindiniam rėmėjui ir leisti kažką pakalbėti. El. parašas. Labai piktas pranešėjo veidas tikrai nedžiugino klausytojų  :)  Parodė kaip pasirašoma telefonu. Kas to nežino - gal ir naudinga.
8. Šarūnas Girdėnas ir Justinas Beinorius, „98%“. Ačiū už reklamą  :))
9. Artūras Olšauskas, „Tavo asmeninis prekės ženklas“. Aiškino kaip susidaryti savo asmeninį prekės ženklą, po to perėjo prie įmonių. Gale pasakė: „kiekvienas jauturime savo prekės ženklą“. Tai apie ką ten kalbėjote?
10. Arnas Grigaliūnas ir Eglė Kacevičiūtė., „Žinau ką veiksi kitą kartą prisijungęs“. Dansu dansu blogo autoriai. Labai liūdnai kalbėjo, vaizdinės medžiagos nulis. Nepasiruošė? Beje, mergina iš kitoks.com buvo, tai noriu pasakyti, kad sprendimas pasiimti .com domeną buvo labai blogas sprendimas. Aš kartas nuo karto vis gaunu jų klientų laiškus į kitoks.lt paštą. Juos trinu, bet galėčiau ir viešinti  :))
11. Zbignev Gecis, „Kaip sukurti bloga interneto svetainę“. Man sunku vertinti, nes papasakojo apie svetainių kūrimo projekto vadovo darbą. Visa tai praėjau pats  :)
12. Darius Bagdžiūnas, „Skaitytojas, Blogeris, Pardavėjas - visi laimingi“. Teisingas pranešėjas. Jis visada kažką įdomaus papasakoja, o ir pristatymas būna nenuobodus. Duočiau 1 vietą
13. Vladas Sapranavičius, „Tinklaraščiai ir žiniasklaida: jų santykis dabar ir ateityje“. Savimyla. Taip spinduliuoja meile sau, kad... O pristatymas apie tai, kad atsirado diena.lt portaluose blogai (oho kokia naujiena) ir du mygtukai (pasiūlyk naujieną, iškelk į pirmą puslapį). Žiauru kai žmonės dėl tokių dalykų jaučiasi pirmaujančiais  :)
14. Leonidas Donskis, „Kas laukia privatumo ir viešumo sferų globalizacijos eroje?“. Žiauriai per aplinkui atėjęs priėjo iki esmės. Labai teisingas ir geras pranešimas. Stipri renginio pabaiga.

Man įdomiausia ir naudingiausia susitikti su senais pažįstamais arba seniai nematytais žmonėmis.