Alaus kultūra (?) Lietuvoje

Alus yra alkoholinis gėrimas dažnai vartojamas baruose, kavinėse, restoranuose. Kur yra šios įstaigos ten yra klientai, ten aptarnavimas. Ir nesvarbu ar alų turi pasiimti pats prie baro, ar atneša sėdint prie staliuko. Tai tik sutartos taisyklės ir nepriklausomai nuo jų - visur yra bendravimas. Jei man, kaip klientui vieta nepriimtina - aš renkuosi kitą. Viskas paprasta kai yra iš ko rinktis. Žodis „bendravimas“ yra daug platesnis nei „aptarnavimas“. Praėjo laikas, kai mus tenkindavo aptarnavimas, nes mes norime bendravimo!

Per pastarąjį pusmetį pravedžiau mokymus apie alų maždaug 60 barų. Mačiau įvairaus personalo ir įvairių vadovų, savininkų. Yra labai aiški tendencija - koks vadovas, tokie ir darbuotojai. Taip pat apsilankau baruose kaip eilinis klientas ir stengiuosi pabendrauti su ten dirbančiais žmonėmis. Kai barai dideli, sunkiau suformuoti gerą personalą ir todėl galima žiūrėti atlaidžiau, bet liūdniausia, kai bare dirba pats savininkas ar tik keli darbuotojai ir bendravimas yra beviltiškas. Štai kelios situacijos:

1. Kiekvieną dieną, prieš pilant pirmą bokalą, alų reikia nupilti. T.y. tiek, kiek yra nuo kego iki krano. Vis dar išgirstu klausimą: o kas mums tai atlygins? Tai yra vienas iš beviltiškumo jausmą sukeliančių klausimų. O kas atlygins išmetamą nesuvalgytą kliento patiekalą? Juk galima atrinkus dalį duoti kitam klientui ir taip uždirbsime daugiau. O kas atlygins už sulietą staltiesę ar sulūžusią kėdę? Visa tai yra daroma tam, kad bendravimas tarp kliento ir baro būtų maksimaliai teigiamas ir sugedusiu alumi to tikrai nepasieksim.

2. Alus turi būti patiekiamas šaltas, o tai reiškia ne tik alaus šaldymą, bet ir pylimą į šaltą taurę. Juk niekas nepila kavos į atšaldytą puodelį, tačiau alų pila į šiltas ar net karštas taures. Yra barų, kurie giriasi didžiausiu alaus pasirinkimu, kokybišku skaniu alumi, tačiau pardavinėja alų 25 laipsnių šilumos, sugeba paimti pinigus iš klientų už alų, kuris atsiranda nusistovėjus iš putoms. Tai yra ne tik nepagarba klientui, bet ir pačio alaus menkinimas. Apie alaus kultūrą čia nepavyks pakalbėti.

Tai iš ko pradeda augti ta kultūra? Tarkim jūs vakare nusprendžiate pasimėgauti taure mėgstamo gėrimo: vyno, brendžio, viskio... Ar atsidarę butelį išgeriate kelis gurkšnius iš jo ir pastatote į vietą? Jau matau kaip jūsų veiduose atsirado šypsena. Tai kodėl mes taip nemėgstame alaus, kad geriame iš butelio ar skardinės? Juk geriant vyną mes ne tik negeriame iš butelio, bet net negeriame iš puodelio, ar bet kokios stiklinės - mes ieškome vyno taurės. Pradėkime ir alų gerti iš alui skirtų taurių. Tokiu paprastu būdu mes sudaiginsime alaus kultūros sėklą ir kelio atgal nebebus. Greitai suprasite, kad nebegalite gerti alaus iš butelio ir svečiuose.

Vesdamas alaus degustacijas aš kiek galima labiau stengiuosi viską pateikti estetiškai: stalai, vieta, taurės, alaus tara... Jei jūs dalyvaujate degustacijoje, kur alus pilstomas iš plastikinių butelių ir visi dalyviai gauna skirtingas taures, žinokite, kad tai nėra alaus kultūra. Jei atneštų du tuos pačius patiekalus, tik viename viskas pateikta tvarkingai, estetiškai, o kitame viskas sumaišyta, ką rinktumėtės? Alaus skonis skiriasi ne tik nuo temperatūros, bet ir nuo taurės. Degustuodami su draugais iš skirtingų taurių ar skirtingos temperatūros alų - jūs nesusikalbėsite. Žmogus, vedantis degustaciją turi kelti alaus kultūrą, o ne atvirkščiai.

Žmonės, kurie nori greitai kažką atrasti manęs klausia: o koks alus jums skaniausias? Ir aš nežinau ką atsakyti. Aš tikrai žinau ką mėgstu ir ko ne, bet gyvenimas yra taip sutvertas, kad kuo daugiau apie kažką žinai, tuo mažiau kategoriškas esi. Kai tik sutinkate labai kategorišką žmogų - galite drąsiai abejoti jo žiniomis. Užsikirtimai mus riboja, todėl visada sakau - kuo daugiau ragausite - tuo geriau žinosite ko norite. Tiesa, yra ir neigiamas poveikis - kaskart vis sunkiau bus išsirinkti. Ir būtinai skirtie žodžius - „ragauti“ ir „gerti“. Jei su draugais pirksite po taurę alaus - imkite skirtingus ir paragaukite vieni iš kitų. Viena taurė - keli išragauti alūs. Jei kažkoks „alaus ekspertas“ jums sako, kad tas alus blogas, paklauskite kodėl blogą alų parduoda, o ne išpila? Ragaukite patys ir rinkitės patys, mažiau klausydami kitų.

Yra daug mitų apie alų ir, dažniausiai, tai būna neteisybė. Neseniai Panevėžyje teko girdėti klausimą (ne man užduotą): bet jūsų alus ne iš miltelių? Nesusilaikęs įsiterpiau ir paklausiau iš kur jis žino, kad alus būna iš miltelių. Atsakymas buvo toks: mano draugas dirba alaus gamykloje ir sakė, kad ten iš miltelių daro alų. Kaip nepatikėsi žmogumi, kurio draugas pats dirba ir pats pasakojo. Labai įtikinama, bet netiesa. Nežinau ką veikia jo draugas, bet kad jis gandonešis tai tiesa. Kažkur išgirdau, pagražinau ir pirmyn visiems pasakoti. Tokių draugų, ar draugų draugų paprašykite tų miltelių ir visa istorija subliūkš. Melo kojos trumpos.

Dar vienas dalykas, kas neprisideda arba prisideda prie alaus kultūros kilimo - renginiai. Atvažiuoji į renginį, o ten jau kaimiško alaus atstovai prekiauja išpilstytu į bambalius „gyvu“, „tikru“, „nefiltruotu“, „nepasterizuotu“... alumi. Kai nieko nežinai, kiekvienas žodis lyg burtas. Kai žinai šiek tiek daugiau, pradedi kalbinti ir pagauni meluojant. Nebūtinai sąmoningai, nes dažnai tiesiog iš nežinojimo. Jei žmogus verda alų - jis nebūtinai daug apie jį žino. Žinote kaip tam juoke, kai du medžiotojus vejasi meška, o vienas greitai persimauna batus į sportinius, nes jam nereikia pabėgti nuo meškos, jam reikia aplenkti draugą? Jei turite šautuvą dar nereiškia, kad mokate šaudyti. Paspausti gaiduką gal ir sugebėsite, bet va toli stovintis taikinys nekrenta. Dažniausiai pasirenkama strategija yra ne savo alaus kėlimo, išskirtinumų ieškojimo, bet kitų alaus žeminimu. Deja, besitaškant purvais ant aplinkinių, mes apsitaškome ir patys.

Jei pasakyčiau alaus festivalis tai visiems pirma mintis - Oktoberfest. Miunchene vykstantis renginys su alaus kultūra neturi nieko bendro, greičiau antikultūra. Jis stebina savo masiškumu, bet pasimėgavimo alumi ten nėra - litriniai bokalai, alaus rūšių nepasirinksite... Aplink mus pastoviai vyksta alaus festivaliai, kuriuos verta aplankyti. Jau matau kaip nekantraujate paklausti - o kaip pas mus, Lietuvoje? O Lietuvoje galite lankytis, bet dar nėra tokio, kurį verta būtų rekomenduoti. Pakruojo alaus festivalis su alaus kultūra nelabai daug ką turi, bet galite nuvažiuoti. Taip prasiblaškysite, paklausysite muzikos, Šilansko anekdotų. Žmogšala - trejus metus vykęs festivalis taip pat alaus kultūros nekelia, bet tai dar vienas renginys besidomintiems alumi.

Vis daugiau vyksta degustacijų, edukacinių renginių, atsiranda vienas, kitas šiuolaikiškas bravoras. Tuo reikia džiaugtis, reikia prašyti dar, ir dar, ir dar... Mūsų suvokimas apie alų ir kultūrą keičiasi. Iš lėto, bet keičiasi ir tai yra puiku. Džiaukitės alumi ne kaip alkoholiniu gėrimu, bet kaip skonių, kvapų rinkiniu.