Straipsnis „Lietuvos ryte“

Vilnietis keleriems metams rado hobį – statyti namą

Pirkti namą ar statytis pačiam? Samdyti statybininkus ar išmokti meistro amato? Vilniečiui Vidmantui Čičeliui tai tapo hobiu, kuriam jis jau atidavė trejus metus. Tačiau rezultatas akivaizdus – namas stovi ir dar šiemet jame bus galima įsikurti.

„Niekur neskubu. Neturiu terminų, todėl viską darau pagal galimybes. Gyventi name svajojau nuo vaikystės. Dabar man tai tapo pomėgiu. Ketinu dar šiemet įrengti dalį namo, kad galėčiau jame gyventi, ir tęsiu darbus. Viską stengiuosi daryti pats“, – sakė interneto projektų specialistas V.Čičelis.

Jis gali pateikti detalią suvestinę, kiek kainuoja pastatyti namą. Vyras nepamiršta apskaičiuoti ir ilgapirščių žalos – netgi žino vagysčių iš statybų būdus.

Žiūrint į pamiškėje stūksantį beveik 200 kv. metrų statinį sunku patikėti, kad 31-erių vyras, pradėjęs statybas, neturėjo jokios patirties.

Pamokos – statybvietėje

Kaip tvirtina Vidmantas, visko išmoko dirbdamas. Įspūdžius, patirtį ir sprendimus V.Čičelis nuolat aprašo savo tinklaraštyje, kuriame pasirašo ironišku, bet gana tiksliai jį apibūdinančiu Vidmanto Nuolaidos pseudonimu.

Ir kai kartą reikėjo talkos, V.Čičelis nedvejodamas kreipėsi į nuolatinius tinklalapio lankytojus.

Namo statybas daugelis pradeda labai entuziastingai, tačiau vėliau tai tampa bjauria našta.

Tačiau V.Čičeliui tai tapo hobiu. Jam vyras skiria visą savo laisvalaikį ir po trejų metų vis dar šypsosi nesijaudindamas, kada pagaliau galės įsikurti, ir nekeiksnodamas statybininkų brigados. Jis pats yra padėties šeimininkas.

Į namą įsisuko vagys

Iki V.Čičelio namo vienoje Salininkų sodininkų bendrijoje tenka ilgai važiuoti klaidžiais keliukais.

Tačiau namas 11 arų sklype stovi pačioje pamiškėje, aplink kaimynų nedaug.

Kaip paaiškėjo, tai ne tiktai didžiausias sklypo privalumas, bet ir trūkumas.

Kai į statybvietę reikėjo atvežti statybinį vagonėlį ir šešių metrų ilgio medžio tašus, įvažiuoti sunkiasvorei technikai buvo sudėtinga.

Medžiagas teko iškrauti kone pusė kilometro nuo sklypo ir ieškoti talkininkų.

„Gyventi prie miško labai smagu. Dėl to ir išsirinkau šitą sklypą. Bet tai labai patinka ir vagims. Jiems nieko nėra geriau už statomą namą prie miško.

Lengva prieiti nepastebėtam, o pavogtus daiktus paslėpti krūmuose.

Aišku, kai eini vogti trečią kartą, rizikuoji būti demaskuotas. Dalį pavogtų medžiagų man pavyko surasti miške“, – pasakojo V.Čičelis.

Tikisi išvengti broko

Namo statybos prasidėjo gana proziškai – pirmiausia į sklypą turėjo atkeliauti statybinis vagonėlis, skirtas įvairioms detalėms ir įrankiams laikyti.

Vėliau samdytos įmonės darbininkai išliejo pamatus, o tada vilnietis V.Čičelis pats, padedamas meistro, pradėjo statyti namo karkasą.

V.Čičelis – ne iš tų, kurie rizikuoja didžiausia savo gyvenimo investicija. Namo statybos, įskaitant sklypą, jau kainavo per 430 tūkst. litų.

„Namą statau sau. Čia gyvensiu, todėl noriu būti tikras dėl jo kokybės. O to pasiekti vienintelis būdas yra viską, kas įmanoma, daryti pačiam.

Draugų namuose esu prisižiūrėjęs tiek broko, kad neketinu rizikuoti.

Pavyzdžiui, jie šiltina sienas, bet negali žinoti, ar tikrai visur sudėjo šiltinimo medžiagas, o gal pataupė.

Kai vienas draugas ištyrė pastatyto namo sienas termovizoriumi, paaiškėjo, kad vienų sienų šiluminė varža mažesnė nei kitų. Nesuvokiama“, – sakė V.Čičelis.

Praverčia rekomendacijos

Darbininkus vilnietis samdė tik tiems darbams, kuriems atlikti išties reikia patirties ir specifinių žinių.

Architektas parengė ir suderino pastato projektą, darbininkai liejo pamatus ir grindis, įrengė geoterminį šildymą, sudėjo langus ir uždengė stogą, įrengė vandentiekį.

Visa kita vyras atliko savo rankomis.

Tačiau ir darbininkus V.Čičelis atsirinko itin skrupulingai.

„Vienintelis būdas rasti patikimų darbininkų – draugų, pažįstamų, kurie jau įsikūrė namuose, rekomendacijos“, – aiškino V.Čičelis.

Kiekvieną kartą vilnietis ieškojo patikimų darbininkų, tačiau ne mažiau svarbi buvo ir darbų kaina.

Ilgiau paieškojus pavykdavo rasti įmonių, kurios tuos pačius darbus pasiūlydavo atlikti perpus pigiau.

Statyti namą vilnietis pradėjo beveik per patį statybų piką. Todėl dabar gali atrodyti, kad namas kainavo per brangiai.

„Bet tuomet bankai dalijo paskolas. Sunku įsivaizduoti, kad kas nors galėtų pasistatyti namą vien savo lėšomis. Aš negalėčiau sau leisti.

Tačiau iš tiesų dabar viskas atpigo.

Pavyzdžiui, vien akmens vatą šiltinimui tuomet pirkau po 130 litų už kubinį metrą. Tuomet tai buvo labai gera kaina. Dabar ji kainuoja 95 litus. Mediena, betonas irgi gerokai atpigo“, – skaičiavo V.Čičelis.

Dalijasi virtualioje erdvėje

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susidūrė vilnietis, – informacija.

Išsiaiškinti, kokios konstrukcijos, kokios statybinės medžiagos geriausios, kokią stogo dangą, apdailą ar šiltinimo medžiagas naudoti, prireikė kantrybės ir atkaklumo.

„Rasti objektyvios informacijos apie statybas labai sudėtinga. Visos įmonės stengiasi įsiūlyti savo produktą, netgi vadinamieji ekspertai dažnai bando ką nors pareklamuoti.

Lankiausi ne vienoje įmonėje. Specialistai, žinoma, papasakoja apie naujas technologijas. Tai naudinga, tačiau, suprantama, jie tvirtina, kad jų prekė geriausia. Internete išvis sunku rasti patikimų žinių.

Daugiausia vadovavausi draugų, kurie jau įsikūrė nuosavuose namuose, patirtimi. Kai lankausi svečiuose, visuomet šeimininkų paklausinėju apie namus – kokie trūkumai, kurie sprendimai pasiteisino, o kurie ne“, – pasakojo V.Čičelis.

Vilniečio tinklaraštis www.nulis.lt gana populiarus – jis netgi turi nuolatinių gerbėjų, kurie stebi, kaip kyla namas, o kartais jų patarimai ir pastabos būna labai vertingi.

Žinoma, yra ir tokių, kurie vilnietį vadina idiotu.

„Tas dienoraštis reikalingas ir man pačiam – kad žinočiau, kiek kam išleidau, ką nuveikiau, ką sužinojau. Tai – lyg darbų knyga. Be to, komentatoriai kartais duoda patarimų, parašo apie dalykus, kurių nežinočiau“, – paaiškino vilnietis.

Statybų rūpesčiai neslegia

V.Čičelio namas gali pasirodyti labai netipiškas. Jis tik vieno aukšto. Ne plytų mūro, o karkasinis. Plokščiu, o ne šlaitiniu stogu. Modernios architektūros, tačiau be įspūdingo dydžio vitrininių langų. Architektas tik įtikino vilnietį medines sienas padailinti žalios spalvos „vainiku“.

„Man patinka toks stilius. Aš pats čia gyvensiu, todėl pasidarysiu viską taip, kaip noriu, ir būsiu tikras, kad viską atlikau kokybiškai, – įsitikinęs vilnietis.

O veikti dar yra ką. Namo viduje sukrauti paketai su luboms šiltinti skirtomis medžiagomis. Viduje kol kas matyti tik medinis ir aliuminio profilių karkasas.

Tik vienoje namo dalyje, kur vilnietis ketina įsikurti dar šiemet, ryškėja gipskartonio sienų kontūrai.

Bet vyras dėl to nesuka sau galvos, nuolat šypsosi ir neatrodo prislėgtas statybų rūpesčių. Greičiau atvirkščiai – hobis teikia malonumą.

* * *

200 kv. m namo statybos išlaidos

11 arų žemės sklypas 170 000 Lt

Gręžtiniai pamatai 41 628 Lt

Geoterminio šildymo sistema su šildomomis grindimis 36 800 Lt

Plastikiniai medžio imitacijos langai ir durys 22 274 Lt

Bituminė stogo danga 22 022 Lt

Mediena karkasui 20 611 Lt

Išorės apdaila impregnuotomis medinėmis dailylentėmis 17 565 Lt

Gipskartonio vidaus pertvaros 13 619 Lt

Projektavimas 13 400 Lt

Grindų betonavimas 11 838 Lt

Autonominė nuotekų sistema 9050 Lt

Dokumentų tvarkymas 6366 Lt

Vagonėlis 670 Lt

Kitos išlaidos 47 460 Lt

Iš viso 433 303 Lt

* * *

Vilniečio namas

* Projektas: V.Čičelis nusprendė statyti vieno aukšto namą, nes įsigijo pakankamai didelį 11 arų sklypą. Vieno aukšto namas yra praktiškesnis, nes nereikia aukoti erdvės laiptams. Patogu, kai nereikia nuolat laipioti laiptais – pavyzdžiui, kai norisi iš miegamojo nueiti į virtuvę ir atsinešti puodelį kavos į lovą.

* Pamatai: dažniausiai individualiems namams naudojami gręžtiniai arba juostiniai pamatai. Pasirinkimą neretai padiktuoja gruntas ir pastato projektas. Vilnietis pasirinko gręžtinius pamatus, nes jie paprasčiau įrengiami ir tinka molingame grunte.

* Sienos: pasirinkimas nemažas – galima statyti mūrinį, rąstų arba karkasinį namą. Didelio kainų skirtumo nėra. Išstudijavęs pastatų charakteristikas ir statybos technologijas V.Čičelis pasirinko karkasinį namą: „Medinės trobos nenorėjau, o kokybiškai mūryti sienas iš plytų reikia didelės patirties. Be to, su medžiu dirbti daug maloniau. Tai – daug švaresnis darbas ir viską galiu atlikti pats.“

* Stogas: daug kur statybose naudojama skarda ar skardinė čerpių imitacija, tačiau stogo pasirinkimą lėmė pastato konstrukcija. Stogas yra vienšlaitis, beveik plokščias. Dėl labai mažo nuolydžio čerpių ar skardos danga nerekomenduojama. Tuomet tinka pigesnė ir paprasčiau montuojama ruloninė bituminė stogo danga.

* Šildymas: į sklypą sodininkų bendrijoje dujos nėra įvestos, o kasdien dirbti kūriku vilnietis V.Čičelis neketino. Elektra šildytis labai brangu, tad liko viena išeitis – geoterminis šildymas. Jį įrengti gana brangu, tačiau tai yra gana ekonomiškas šildymas.

Foto V.Balkūno"