Dienos
balzamavimas
nerealų saitą radau. keletas ištraukų:
Kartais tenka nupjauti sausgysles ar raumenis, kad būtų galima paguldyti kūną natūralia poza
Veido bruožai nustatomi, įkišant į nosį gabalėlį medvilnės, po akių vokais padedant akių gaubtuvėlius, į burną įdedant burnos formos modeliį, o į gerklę - medvilnės ar marlės skysčiams sugerti.
Burna sučiaupiama ir uždaroma su viela (ar laidu?) ar susiuvama. Klijais galima užklijuoti vokus ir lūpas.
Anus (išeinamoji anga ) ir vagina, jei iš jų sunkiasi skysčiai, gali būti užpildytos medvilne ar marle.
visa tai ir dar daugiau galite rasti svetainėje www.balzamavimas.lt
Kartais tenka nupjauti sausgysles ar raumenis, kad būtų galima paguldyti kūną natūralia poza
Veido bruožai nustatomi, įkišant į nosį gabalėlį medvilnės, po akių vokais padedant akių gaubtuvėlius, į burną įdedant burnos formos modeliį, o į gerklę - medvilnės ar marlės skysčiams sugerti.
Burna sučiaupiama ir uždaroma su viela (ar laidu?) ar susiuvama. Klijais galima užklijuoti vokus ir lūpas.
Anus (išeinamoji anga ) ir vagina, jei iš jų sunkiasi skysčiai, gali būti užpildytos medvilne ar marle.
visa tai ir dar daugiau galite rasti svetainėje www.balzamavimas.lt
Embalmer
Čia viskas kas liko iš šio tinklapio: Balzamavimas Balzamavimas – tai žmogaus palaikų irimo sulaikymas prisotinant audinius antiseptinėmis medžiagomis. Balzamavimo istorija. Nuo civilizacijos pradžios žmonės troško apsaugoti savo mylimus mirusiuosius nuo irimo. Įvairius balzamavimo būdus naudojo įvairių rasių, religijų ir skirtingų klimatinių zonų gyventojai, todėl balzamuoti palaikai randami Afrikoje, Azijoje ir kituose kontinentuose. Afrikoje ir Azijoje palaikų ertmės dažniausiai buvo užpildomos medžio anglimi ir dervomis. Centrinėje Amerikoje ir Peru randami palaikai moliniuose sarkofaguose užpildytuose šiaudais ir aromatinėmis žolelėmis su druska. Sarkofagai būdavo patalpinami į vienodos ir sausos temperatūros olas, kūnai paguldomi embriono poza, kas simbolizavo gimima ir mirtį. Egiptietiškas balzamavimas: vidaus organų pašalinimas ir palaikų mirkymas natrono druskos tirpale arba jūros vandenyje (priklausomai nuo šeimos socialinės ir turtinės padėties). Balzamavimo tikslas buvo – palaikų mumifikavimas religiniais motyvais, tačiau manoma, kad ankstyvoji balzamavimo priežąstis buvo – sanitarija ir higiena. Egiptiečiai atrado būdus, kaip saugotis infekjcijų galinčių paplisti nuo žmonių palaikų, šiuo pricipu remiasi ir šiuolaikinis balzamavimas. Biblinėje Pradžios knygoje aprašomas Jokūbo balzamavimas sanitariniais tikslais, kuris truko 40 dienų. Iš Jėzaus patepimo miros ir alavijo mišiniu matome, kad palestinoje žydai taip pat atitinkamai ruošdavo žmogaus palaikus atsisveikinimui. Homero laikais Graikijoje atsisveikinimui palaikai buvo ruošiami numazgojant ir įtrinant eteriniais aliejais bei paguldomi į lovą. Achilo palaikai tokiu būdu buvo pašarvoti 17 dienų. Tokiu būdu buvo ruošiami atsisveikinimui Spartos valdovų palaikai, o vėliau Romėnų. Visų Prancūzijos karalių palaikai buvo balzamuoti chemikų ar vaistininkų ir iki šiol guli šventojo Deniso Bazilikoje. Viduramžių balzamavimas. Netoli Palermo rūsiuose yra didelės Kapucinų kapinės kur balzamuoti palaikai patalpinti sėdimose pozose ir gana gerai išsilaikę. Rašytiniuose šaltiniuose yra duomenų, kad 17a. Vilniuje buvo įstatymas reikalaujantis balzamuoti nužudyto žmogaus palaikus jeigu žudikas pasislėpdavo nuo teisingumo. Vaistininkai ir chemikai ištisus šimtmečius bandė įvairiais būdais apsaugoti žmonių palaikus nuo irimo. 1873m. buvo išleista knyga, kurioje aprašomas balzamavimas persotintu druskų tirpalu pripilant jo į palaikus pro burną. Aplink palaikus karstas būdavo užpildomas kvepiančiais milteliais pašlakstytais tuo pačiu tirpalu. Aprašyme minima, kad tokiu būdu balzamuoti palaikai pilnai mumifikuodavosi po keletos mėnesių. Arterinis balzamavimas.19a. atradus kraujo apytaką, olandų gydytojas Frederikas Riuišas atrado arterinį balzamavimą ir atlikinėjo jį anatomijos mokslo tikslais. Arterinį balzamavimą šarvojimo tikslais pirmasis ėmė atlikinėti chemikas ir išradėjas Žanas Nikolia Ganalis (1791-1852) Prancūzijoje. 1840 metais Žanas Nikolia Ganalis išleido pirmąją knygą apie balzamavimą ,,Balzamavimo istorija“. Vėliau gydytojas Tomas Holmsas su Ganalio asistentu įdiegė arterinį balzamavimą Amerikoje pilietinio karo metu. Dėka šio jų darbo žuvusiųjų kare palaikai būdavo pagarbiai atiduodami šeimoms. 20a. pradžioje buvo įkurtos pirmos balzamavimo mokyklos. Iki Pirmojo Pasaulinio karo balzamavimas paplito visose Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje, o nuo 1927m. imta balzamuoti Didžiojoje Britanijoje, kur ilgainiui buvo įkurtas Britų Balzamuotojų Institutas. Iki antrojo pasaulinio karo buvo balzamuojama ir nepriklausomoje Lietuvoje. Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto anatomijos katedros vedėjas profesorius Jurgis Žilinskas (1885-1957) arterinių injekcijų būdu balzamavo Lietuvos poetą Joną Mačiulį – Maironį ir tautos didvyrius Darių ir Girėną. Balzamavimas šiandien Šiandien psichologai sako, kad matydami ligos arba traumos sužalotą ar nenatūraliai iškreiptą savo mylimo mirusiojo veidą, žmonės galvoja, kad prieš mirtį jam labai skaudėjo. Iš tokio mastymo kyla Įvairūs savęs kaltinimai ir psichologinės problemos. Todėl šių dienų balzamavimas nukreiptas į natūralios veido išraiškos ir kūno padėties atstatymą (restauravimą) bei higieninį žmogaus palaikų parengimą. Kiekvienam žmogui atsirado pasirinkimo galimybė kaip jis norėtų būti palaidotas: 1. Tradicinės laidotuvės atsisveikinant su estetiškai ir higieniškai parengtu kūnu. 2. Kremavimas, prieš tai atsisveikinus su estetiškai ir higieniškai parengtu kūnu. 3. Kremavimas be atsisveikinimo su kūnu. 4. Palaikų paaukojimas medicinos mokslo vystymui su galimybe po mokslinių tyrimų atlikimo rinktis tradicines laidotuves ar kremavimą. Kai kuriose šalyse, siekiant atskirti senovės mumifikavimą religiniais tikslais nuo palaikų parengimo pašarvojimui, terminas ,,balzamavimas“ buvo pakeistas tokiais terminais kaip: ,,tanatopraktika“ (gr. thanatos – mirtis, praktikos – veikla), ,,tanatoestetika“, ,,tanatoplastika“. Lietuvos profesijų klasifikatoriuje žmogus balzamuojantis palaikus artimiesiems atsisveikinti vadinamas ,,šarvotojas“. Šiuo metu Europos balzamuotojų asociacija kuria vieningą balzamuotojų mokymo sistemą, kurioje dalyvauja ir Lietuvos ritualinių paslaugų asociacija. Šaltiniai: Thanatopraxie– Technique, histoire et pratique au quotidien Autorius (-iai): Mélanie Lemonnier, Karine Pesquera Išleido Sauramps Médical, 2007 Embalming– history, theory, and practice Autorius (-iai): Robert G. Mayer, Jacquelyn (FRW) Taylor Leidimas: 4, iliustruotas Išleido McGraw-Hill Professional, 2005 Бальзамирование и реставрация трупов (руководство), Кузнецов Л.Е., Хохлов В.В., Фадеев С.П., Шигеев В.Б. 1999. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005 metai, Jurgio Žilinsko "Atsiminimai".
xxxx
lb idomu bet man neatidaro psl.
Linas
taigi cia viskas lb rimta... p.s. sita saita kure mano bendradarbis