užstatas

juokingai gavosi. pardavėjai yra senukai. jis: ramus, daug nekalbantis, užsispyręs ir ji: labai nuoširdi, paprasta... ją nesunku paveikti, o su juo atvirkščiai. taigi, kai pradžioj kalbėjomės dėl užstato, tai sakė, kad nereikia. sakė, kad dievu tiki ir niekam blogo dar nėra padarę, kad jei paake, reiškia taip ir bus. vakar paskambino bobutė ir sako: o kaip su užstatu? na pasakiau, kad galime sumokėti. susitariau dėl 5000 lt. pasiskambinau ir susitariau su notaru dėl susitikimo. likus valandai iki susitikimo, paskambino diedukas ir pasakė, kad jie užstato neims. pasake, kad jis dūšios neparduoda ir laikys sklypą man iki kol gausiu paskolą iš banko. bandžiau paaiškinti, kad nieko blogo čia, kad aš pats noriu sumokėti, bet jo neperkalbėjau. taigi, užstatas atkrenta :)