Tauro rago terasa

Nežinau kiek metų jums turi būti, kad žinotumėte kas buvo Tauro ragas. O kiek, kad ten būtumėte apsilankę?

Barą prieškariu veikusios vežikų smuklės vietoje 1967–1968 m. pagal užsakymą suprojektavo architektai Algimantas Mačiulis ir Eugenijus Algimantas Gūzas. Pirmajame baro aukšte buvo 140 vietų restoranas bei 90 vietų atviroje terasoje, rūsyje – 180 vietų didžioji salė bei 40 vietų banketų salė su atskiru įėjimu. Bendras plotas – 1428 m². Rūsyje taip pat įrengta orkestro estrada koncertams. Architektai suprojektavo originalius baldus ir įrangą. Pastatas buvo tuo metu populiaraus brutalizmo stiliaus. Baro vestibiulio grindys dekoruotos mozaika pagal Marijos Mačiulienės eskizą. Prie baro 1975 m. pastatyta Stepono Šarapovo skulptūra „Tauras“. Baro projektavimo metu buvo svarstoma atitiesti vamzdžius alui iš šalia esančios „Tauro“ alaus gamyklos, tačiau idėjos vėliau atsisakyta. [wikipedia]

Man niekada neteko lankytis šiame bare, nors kas tame pastate puikiai žinojau. Kildami į kalną ar leisdamiesi nuo jo labai dažnai jausdavo specifinį kvapą iš Tauro alaus bravoro. Niekada neteko būti bare, bet kiek daugiau nei prieš metus buvau ant jo stogo. Neklauskite kaip.

Paskelbus karantiną, pirmą mėnesį atostogavau. Atlikau kalną darbų aplink namą ir name, kuriems niekaip "nerasdavau laiko". Po to atėjo laikas idėjoms, kaip padovanoti barą. Paskelbus, apie karantino sąlygų pakeitimus ir leidimą dirbti kavinėms, barams  (tiesa, aptarnaudami staliukus tik lauke, prie kurių gali sėdėti ne daugiau 2 žmonių, tarp sėdinčiųjų prie skirtingų staliukų turi būti ne mažiau dviejų metrų), aš supratau to absurdiškumą. Spėjau, kad kitas žingsnis bus didinti žmonių kiekį ir tik po to leidimas sėstis prie staliukų viduje. Buvau teisus.

Kai Karolis paklausė mano nuomonės apie tai kas būtų, jei Vilnius atiduotų viešas erdves lauko kavinėms - nusišypsojau. Tuo metu nemačiau jokios naudos mano mylimam Local pub, bet įsivaizdavęs barą kitoje vietoje - pločiau ir bučiuočiau tai sugalvojusius bei patvirtinusius. Po poros dienų miestas atsigavo. Labai tikiuosi, kad tai liks ir kitais, ir dar kitais metais. Gal ne nemokamai, bet už protingą mokestį.

Daviau ne vieną interviu televizijai, spaudai apie tai, kodėl neatsidarėme leidus dirbti lauko kavinėms. Jei labai trumpai - aš moku naudotis exceliu ir skaičiuoti. Liutauras sako, kad tiesiog esu informatikas. Galiu suprasti tuos, kurie atsidarė dirbdami patys ir buvo pavargę nuo nieko neveikimo. Aš visą parą namuose turėjau tris vaikus ir, ačiū dievui (jo nėra), Raimondą.

Įprastai mes matome labai nedideliu spinduliu ir dažnai nesuprantame, kad net neryškus jo prailginimas, labai padidina spindulio apibrėžiamo apskritimo plotą. Kai sunku rasti sprendimą telieka viena: lengviau ar sunkiau, išeiti už ribų. Taip šovė mintis apie tuščią pievą kitoje gatvės pusėje. 

Atbaidė: labai judri gatvė su retai persijungiančiu "teisingai" šviesoforu. Nemažas atstumas, einant per šviesoforą, nėra elektros.

Viliojo: neviršijamas leistinas atstumas nuo baro, daug erdvės stalams.

Rezultatas: gauti leidimai iš savivaldybės ir privataus savininko, laikinas baras, kad nereiktų kaskart eiti per gatvę, per 5 savaites įvesta elektra, jau į vietą keliaujantys skėčiai ir baldai.

Jei tik kažko labai nori, arba kažkas prispaudžia uodegą - atsiveria žmogaus kūrybingumas.

Birželio 23 dieną, Joninėms, atsidarome Tauro rago terasą. Puikus jausmas. Kelios erdvės: nuo ramybės iki puikaus atviro vaizdo.