Plastilinas ir jo paslaptys

Išleidome knygelę „Plastilino paslaptys 1. Naminiai gyvūnėliai“. Kad knygelė labai graži ir įdomi matėme iškart, tačiau prie pačio plastilino teko prisėsti tik parodos metu. Gerai, būsiu sąžiningas — dieną prieš ją pabandžiau nuliptyti kačiuką. Ir pavyko. Ir tikrai toks, koks nupieštas.

Pradėsiu nuo to, kad yra išleista kita knyga apie lipdymą iš plastilino. Nesvarbu kokia, noriu tik paminėti, kad gyvūnai ten tipiniai lietuviški. Nepulkite šaukti, kad tai yra labai gerai, kol nepamatėte kas ir kaip. Nesusilaikiau nenufotografavęs palyginimui ne tik todėl, kad viena knygelė leista mūsų, bet ir todėl, kad parodyčiau koks nuobodos gali būti plastilinas (ir atvirkščiai):

Dabar pasirinkite ar lipdysite kairėje esančius gyvūnus ar dešinėje?  :)

Na o čia papildomas prizas iki čia perskaičiusiems. Dar viena knygelė. Čia tai, ko negalima pirkti ir rodyti savo vaikams. Tai yra žiauru...  :)

Kai kurie epizodai žavi. Štai vienas vaikas išsiprašė mamos leisti jam palipdyti prie mūsų staliuko. Mama nenoriai sutiko, bet visą laiką stovėjo nusisukusi. Manykime, kad ji buvo labai pavargusi ir todėl nenorėjo, kad vaikas lipdytų. Po gerų 10 minučių mama pradėjo žvilgčioti į tai, kaip gi sekasi jos vaikui. Dar po kelių minučių ji jau nuoširdžiai jam padėjo ir ne todėl, kad kažkur reikėjo greičiau išeiti, o todėl, kad pati pamatė kaip tai įdomu.

Mugės metu ir patys turėjome laisvo laiko, todėl nutarėme, kad būtų gerai pakelti savo lipdymo sugebėjimus į aukštesnį lygį (jis buvo nulinis). Pasirodo viskas nėra sudėtinga. Pasirodo tai netgi labai įtraukia. Pradedi nuo atskirų gyvūnėlių, po to noras pereiti prie paveikslėlių su tam tikrais scenarijais, o dar po to pabandėm nulipdyti ir Mažąją Princesę.

Negalvojau, kad sugebėsiu lipdyti iš plastilino. Dabar laukiu nesulaukiu kol M grįš iš kaimo ir mes galėsime kartu lipdyti  :)