Patogios smirdančios vietos

Kai nufotkinau vaizdą pro langą, prisiminiau vieną dalyką. Tiksliau kai kuriuos nesusipratimus, kuriuos architektai neaišku kam sugalvojo.

Pro mano langą matomi dvylikaaukščiai. Pirmame aukšte buvo tik diiiiidelė laiptinė, atskiri įėjimai į laiptinę su laiptais ir į laiptinę su liftu. Jos susisiekia balkonu, kuris visur užrakintas. Taigi, jei gaisras - rūkykite. Bet ne apie tai. Taigi, iš lauko į lifto aikštelę šiuose namuose yra 3 įėjimai (pagal projektą). Du iš jų dažniausiai būdavo užrakinti. Prie tų įėjimų kampai neuždari. Tai reiškia, kad ten gali stovėti neįėjęs į namą. Ir tie kampai tokie, kad ten daug žmonių tilptų. Tamsūs su pertvarom. Ten visi eidavo myžti, nes namo juk tingi eiti. Arba jei papešęs vyrukas eina, tai būdavo super vieta - nesimato kas ką veikia. Pirmame aukšte gyvenantiems žmonėms tūrėjo būti sunku atsidarius langus. Žodžiu, visas pirmas aukštas tuščios nereikalingos erdvės. Dabar visur užmūrytos ir padaryta po du nelabai didelius plotus parduotuvėms, klubams ar pan. dalykams, o viena didelė kirpykloms, parduotuvėms... Nebeliko myžyklų...

Dar mokiausi Gabijos mokykloje. Ji buvo pirma pastatyta pagal tokį projektą, o dabar vien tokias matau. Apvali, su vidiniu kiemu. Kažkodėl joje pilna visokių užkampių ir jų iki šiol neužmūryja. Vienoj tokio krepšinį žaidžiame, tai kai pro kampą eini - laaabai smirda. Šitos myžyklos vis dar atviros. Įdomu būtų sužinoti architekto sprendimo argumentus. Juk negalėjo žinoti, kad Lietuvoje nėra viešų tualetų (gal išskyrus senamiestį) ir žmonėms tai pagelbės?

Dar vienas mane stebinantis dalykas tai namai Šeškinėje. Yra ir kituose rajonuose, bet gal Šeškinėje tokių daugiausiai. Kokios apsiniaukusios mintys turi būti, kad pastatytų namus, o tarp jų paliktų sprindžio dydžio tarpus? Matyt ten, kur tarpai atitinka visus architekto planus, pučiant vėjui, atsiranda švilpimas. Juk niekada nebuvo problemos su šildymu ir vietoj to, kad abiejų namų savininkai šildytų vienas kitą, dabar šildo tą tarpą.