Mano kavinė

Nežinau apie ką pagalvojote perskaite pavadinimą, bet tai:

• ne apie „Mano kavinę“ Bokšto gatvėje
• ne, aš neatidariau ir artimiausiu metu neatidarysiu kavinės

Viskas daug paprasčiau - ar pastebėjote kaip dažnai per filmus rodo, kaip amerikietis įeina į barą, o ten padavėja klausia: „kaip visada?“. Nieko keisto? Man šiek tiek keista. Vilniuje kavinės, barai, restoranai yra „šalti“. Nežinau kaip kituose miestuose, bet prieš kokius 4 metus Kaune vienam kabake padavėjos kalbėjosi ir bendravo su klientais. Kartais juos pavaišindavo čipsais, riešutais. Tada man buvo keista ir nesupratau kam to reikia. Pasirodo, tada Kaune buvo labai daug kabakų, ir jie nebūdavo pilnutėliai. Vilniuje kitaip.

Aš kartą ar porą per savaitę su draugais užsukame į vieną kabaką: „Mama pica“ Viršuliškėse. Kodėl ten pradėjome lankytis?

• Tie su kuriais geriu alų gyvena netoli nuo ten arba toli nuo visur
• Ten labai skaniai gamina (retai kada ten valgau picą)
• Nebloga aplinka
• Ten ekrane rodo krepšinį

Dabar dažnai padavėjos šypsosi, žino, kokį alų geriame. Tas prideda tikrai daug.

O dabar ar norėtumėte lankytis tokiam kabake:

• Nelabai didelis
• Jauki aplinka, greičiausiai senoviniu stiliumi (ne, ne kaimo trobos)
• Didelis baras su kėdėmis prie jo
• Linkmos (linksmi) padavėjos, kurios nebijo jus pakalbinti
• Padavėjos nesikeistų kas mėnesį, o dirbtų daug metų
• Kartas nuo karto jus nemokamai pavaišintų alumi, kitokiu gėrimu, užkandžiais prie alaus
• Būtų daug įvairios spaudos

Jai aš kažkada atidarysiu savo kabaką - jis bus toks :) Aišku, prieš tai pasidarysiu apklausą kodėl žmonės lankosi vienam ar kitam kabake pastoviai. Dabar manau, kad tai žmogiškasis faktorius, kuris tikrai nurungia kainą.