literatų suvažiavimas

xviii rytų lietuvos literatų susitikimas iš ciklo „gimtosiomis literatų pėdomis...“

tokiam renginy teko šeštadienį sudalyvauti. skamba bauginančiai. taigi, niekas su manim važiuoti nenorėjo, tai išvažiavau papasakoti apie rašykus vienas. anksti ryte atvykau prie mickevičiaus bibliotekos. ten laukė dar keli žmonės, kurie važiavo su atitinkamomis misijomis: juozas - organizatorius, mindaugas - žurnalistas, ričardas - poetas, eseistas, fotografas ir t.t., aleksėjus - tekstai.lt, kazimieras - registratorius ir prekiautojas cd, aš ir vairuotojas vadimas. taigi, kelias į priekį netruko ilgai. susipažinau su visais ir sužinojau kada kas bus.

atvykus turėjome laiko, tai papusryčiavome ir atsigėrėme alaus. po to prasidėjo renginys. pirmiausia sveikinimai, po to konkurso kažkokio pristatymas, o dar vėliau anksčiau skelbto konkurso dalyviai skaitė po vieną savo kūrinį. hmm... skaitė gal kokie 20-30 žmonių. per vidurį buvau trumpam išėjęs, nes jau nervai nebelaikė. kaip gražu mūsų miške, ten partizanai kovojo, o dabar stoviu prie vieno jų kapo ir man taip graudu, rodos norisi mirti, rodos myliu tave, jeigu tik mokėčiau skristi, jeigu tu būtum mylėjęs mane... ir panašiai. visi tekstai apie tą patį. dauguma dalyvių - 60-mečiai ir plius minus 10 metų. gal kai būsiu tokio amžiaus man tokių seiliukų norėsis pasiklausyti? gal. žodžiu juodai trūko kažkokios įvairovės, nekalbant apie tekstų kokybę. nenorint taip jau labai išgasdinti, tai pasakysiu, kad buvo ir gerų tekstų. taigi, po tų visų skaitymų atėjo laikas papasakoti apioe internetą. gerai, kad pradėjo ričardas, po to aleksėjus ir tik pačiam gale aš. supratęs autorių kūrinių kokybę ir samprotą apie internetą, pasakiau iškart: jei nebijote būti sukritikuoti ir jei nebijote, kad jūsų kūryba gali būti ištrinta - talpinkite ją rasyk.lt. kai kuriems tai nepatiko. iškart prasidėjo klausimai: kokią jūs teisę turite spręsti apie tai kokia kūryba gera ir kokia bloga, ar ten sprendžia profesionalūs ir duoną iš to valgantys žmonės? na ir panašiai. taigi, pasakiau, kad viskas gerai ir kol nepabandė - nereikia draskyti akių :)

taigi, pasibaigus visi važiavome pietų po 7 lt. pietūs buvo šūdini. nei pavalgiau, nei labai skanu buvo.

dar vėliau - aplankėme: bronės buivydaitės memorialinį muziejų, biliūno kapavietę, biliūno tėviškę, baranausko ir vienuolio muziejus, stanislovo petraškos akmens tapybos parodą. pastaroji tikrai labai įspūdinga. pripažinkime, kad meninė paveikslų vertė - nedidelė, bet pamatyti kaip tai daroma ir kaip tai atrodo tikrai verta. vieną paveikslą (krūtesnį) daro iki 9 mėnesių.

baranausko muziejuje pamačiau darbuotoją. ilgai žiūrėjau ir negalėjau suprati kur ji man matyta. po to sugalvojau, kad labai panaši į mano kursiokę. pasiklausiau pavardės - pasirodo jos mama. kaip du vandens lašai.

dar po to prasidėjo vakaronė. ragavau šūdinau „aukštaitiško“ alaus, pasiklausiau vietinio „sodžiaus“ ansablio, kuriame viena mergina nemokėjo nė vienos dainos žodžių. nu ir pasiklausiau dar nemažą kūrybos dozę. nesusilaikęs pasiprašiau, akd ir man leistų paskaityti. atsistojau ir pasakiau, kad dabar paskaitysiu kiek kitokios kūrybos. ir paskaičiau. vieni žiūrėjo piktokai, o kiti lyg prabudę džiaugėsi, kad yra ir kitokios kūrybos.

man labai keistai pasirodė, bet ten pas tuos literatus yra savybė tokia: reikia vieniems kitus girti. čia kaip ir ekuryboj panašiai. ten irgi giria kiekvieną šūdą. gal ir gerai pradedantiesiems kai taip. man sukelia šypseną.

grįždami namo išdainavom visas dainas. buvo linksma grįžinėti. :) tokia tad trumpai aprašyta ilgu pavadinimu šventė. sakė rudenį vėl bus. manęs jaučiu nebekvies :P