Lietuvos paštas

Vakar ryte buvau Lietuvos pašte. Matyt dabar pensijų ir pašalpų mokėjimo metas, nes pilnas paštas bobučių. Vaizdas neįtikėtinai įdomus.

Viena bobutė lenta prie langelio be eilės. Kitos barasi, bet ta sako, kad jai reikia ir toliau daro savo. Sugeba paštininkei atsibosti, ji paima dokumentus ir tikrina kas jai priklauso. Kažko perklausia ir tada kita paštininkė (prie kito langelio sėdinti) sako: „jos numeris XXXXXX ir jai pensiją neša į namus“. Bobutė pasiunčiama namo laukti pensijos ir išeidama oriai: „na ir gerai, lauksiu namuose sau“. Na jei jau jos numerį mintinai žino ir ją atsimena, tai ji tikrai pati turi žinoti, kad jai namo atnešapensiją ir, kad nieko negaus pašte.

Kita ruskė trypčioja neranda vietos, kažką bamba, apie tai, kad jos laukia mašina. Paštininkei atsibodo ir tada liepė griežtesniu balsu, kad stotų į eilę. Tada reikėjo matyti: ji rankomis nustumia šalia stovėjusią kitą bobutę, bet taip, kad ta vos neapsiverčia, tada kitą eilėje stumia pečiu taip, kad dar dar trys už jos stovėję žmonės atšoka atgal. Ir atsistoja į atlaisvintą vietą.Antroji gavusi pečiu kažką pasako ir tada gauna tiesų ir visiems suprantamą atsakymą: „tuo dar į snukį duosiu taižinosi“. Net aš išsižiojau. Nesu piktas žmogus, bet kilo labai didelis noras imti ją už pakarpos ir mesti nx iš to pašto.