Krūvelė klausimų apie mokslus

Kuo daugiau sužinau apie mokslus, tuo labiau mane ima neviltis. Esu dirbęs mokykloje (tiksliau net dvejose) seniai, bet kai pasiklausau kas dabar darosi - situacija nė kiek negerėja. Net atvirkščiai.

Štai dabar išgirdau, kad mokyklose pradėjo mokyti C++. Kiek jūsų žino ką tai reiškia? O iš tų kas žino, kiek jūsų prireikė to?

Dar mokyklose atsiranda naujas dalykas - leidyba. Kiek jūsų turi kažką bendro su leidyba ar bent kartą to prireikė? Jei tokių atsiras - kiek jūsų tai atliko Wordu, nes mokys būtent to? Ne Pagemaker, Indesign, Photoshop... Word. Sakote reikia Wordo? Taip, bet jį moko ir bet tam jau yra kitas dalykas.

Mokykloje nekenčiau geografijos. Nekenčiau, nes negalėjau suprasti kam reikia kalti kur yra kokios iškasenos, koks kurio kalno aukštis, kur giliausia įduba, kur kokie augalai auga, koks kurios upės ilgis ir pan. Praėjo daug metų nuo mokyklos baigimo, bet iki šiol to nesuprantu.

Įdomus testas iš matematikos - paklauskite savo draugų kuri šių formulių yra apkritimo (skritulio) plotas: 2 pi R ar pi R kvadratu? Jei draugai bandys spėlioti ar ilgai mąstys - tai tik blogo mokymo požymis. Iš tiesų kvadratas jau reiškia plotą, todėl galvoti čia nereiktų. Ar žinote kas yra skaičius pi? 3,14? Čia jo reikšmė, bet kas yra tas pi ir kodėl tiesiog negalime rašyti 3,14? Tiesa, apskritimas ir skritulys - tai skirtingi dalykai.

Kuris pamena sinusų ar kosinusų formules? Ar jų bent kartą gyvenime jums prireikė? Nenustebčiau, kad prireikė, bet esu tikras, kad nežinojote, jog tada galite jas pritaikyti. Pačias formules nesudėtinga susirasti, todėl jų kalimas yra beprasmis. Pakanka žinoti tik kada ir ką galima pritaikyti.

Baigus mokyklą įprastai iškart einama toliau mokytis. Dabar daug diskutuojama kodėl nepopuliarios kolegijos ir kaip į jas nukreipti jaunimą. Apribokite universitetų priimamų žmonių kiekį. Likę eis į kolegijas. Tie, kurie nori studijuoti užsienyje išvažiuoja ir taip. Daugiau neišvažiuos. Universitetas turi būti mokslinė įstaiga, o ne praktinių žinių įgijimo.

Dabar dar viena istorija, kuri ne tik universitetų prestižą žemina, bet taip tyčiojamasi iš ten besimokiusiųjų. Manau, kad neatsiras nė vieno, kuris nesutiktų su tuo, jog kolegijoje mokytis yra daug lengviau. Jei sutinkate, tada galiu sakyti: besimokantys universitete po 6 metus, norėdami gauti magistro laipsnį turi žinoti, kad baigę kolegiją per tris metus, dar per dar du gali gauti universitetinį magistro laipsnį. Mano logika šioje vietoje sušlubuoja.

Pasidalinkite dar absurdiškomis švietimo istorijomis.