Apie šeimininkes ir darbininkus

Taip jau yra, kad dažnai tenka lankytis Ermitaže ir Senukuose. Vakar Ermitaže vaikšto juokingai apsirengusi moteriškė. Jos kelnės ryškiai per trumpos, nešiojasi maišelį, ranokse laiko lapelį. Ant lapelio jai surašyta ko reikia nupirkti: montažinių putų, putų polistirolo... Tiek spėjau išgirsti. Pasigauna vieną pagalbininką ir klausinėja. Matosi, kad ji nesupranta kas tai, kam to reikia ir nesupras, bet ji vistiek klausinėja. Vienas pagalbininkas neapsikentęs jai pasiūlė: tegu ateina darbininkai ir nusipirks viską greitai. O ji su tokiu pasipiktinimu: „taigi aš šeimininkė, aš turiu viską supirkti!“. Pasirodo Tarybinės moterys dar gyvos!