apie piemenį

gyvno kartą piemuo. kartais jam sakydavo: „nusivalyk pieną nuo lūpų, piemenie“, arba „aiškins čia man dabar kiekvienas piemuo“. neganė jis gyvulių, nes nebe tie laikai. tiesiog gyveno ir buvo piemeniu. tarp „žmonių“ gyvendamas tik piemeniu ar gyvuliu būti ir tegali.