Dienos
krikštynos
šiandien antrą kartą tapau krikšto tėvu. oho... prasidėjus ceremonijai kažkaip pagalvojau, akd reikia žvakę uždegti. nutaikiau momentą pridėjau prie degančios ir girdžiu iš galo nedek! nedek!. spėjau atitraukti. pasirodo tik pačiam gale kunigas paima ir uždega :)
kažkada seniai tai klaidą buvau padaręs. buvo metinės ir užsakėme mišias. atėjau ir atsisėdau pirmoje eilėje. po mišių labai skaudėjo kaklą, nes visą laiką atsisukinėjau atga į bobutes ir žiūrėjau ar jau laikas atsistoti, atsiklaupti. visada geriau į galą. :)
kažkada seniai tai klaidą buvau padaręs. buvo metinės ir užsakėme mišias. atėjau ir atsisėdau pirmoje eilėje. po mišių labai skaudėjo kaklą, nes visą laiką atsisukinėjau atga į bobutes ir žiūrėjau ar jau laikas atsistoti, atsiklaupti. visada geriau į galą. :)
nzn
as ir kriksto tevelis
Neringa
Labai idomi patirtis!:-) Visa laika maniau, kad misios gali vykti tik baznycioje ir kad ispazinties einant reikia kaip buvau ismokinta sneketi pagal taisykles, bet nuomone pasikeite... Esu dalyvavusi misiose vidurnakti, misiose vasaros estradoje, kur susirinke tukstanciai zmoniu meldesi, nors lijo lietus, ispazinties keleta kartu ejau ir su kunigu snekejau ne pagal standarta, o akis i aki. Galiu pasakyti: tai nuostabu! Visai kitoks jausmas, kunigai jauni irgi kitaip supranta tikejima, nes pamokslai ju labai skiriasi nuo sovietmecio isaugintu ir isaukletu kunigu...
nuo
hehe... kai už kokio stulpo tai gal ir gerai :))
Baltas vilkas
va va, su tais klūpinėjimais tai visad irgi klysdavau seniau. irgi visą laiką į bobutes žiūrėdavau. o paskui, vieną dieną kai buvau kaime, pamačiau, kad senelis mano nei klūpi, nei sėdi, o tik stovi už suolų pačioj pabaigoj ir viskas. dar pamenu mokė mane: "tegu bobos tūpčioja,- jos pripratusios daržuose". va nuo tada ir aš pradėjau stovėt. atsistoji ramiai, pastovi. ir dar pliusas - gali bet kada pabėgti, nereikia grūstis pro burbančias bobutes, kurios per keliolika sekundžiu išvadina visokiais įmanomais velnių sinonimais:/