Čekija: antras ratas per Prahą

Vakar antrą kartą apėjom didelį ratą per Prahą. Stengėmės eiti šiek tiek kitais keliais nei prieš tai. Kiek galima stengiamės aplenkti turistų kelius, eidami mažesnėmis gatvelėmis.

Vakar ilgai ieškojome padorios vietos papietauti (pusryčiauti), kuri nebūtų skirta turistams. Radome. Čekijoje meniu vadinamas „Jediny list“, o „Meniu“ reiškia dienos patiekalus. Kaip rašomi jų žodžiai nežinau, todėl rašau taip, kaip girdžiu. Dienos patiekalai būna gerokai pigesni nei kiti. Vakar didelį vištienos kepsnį su garnyru suvalgiau už 69 kronas (maždaug 9,30 Lt). Prieš tai teko valgyti kitur ir porcijos buvo gerokai skurdesnės. Čia, matyt, sėkmės reikalas.

Čekijoje yra smagu dar ir todėl, kad daug parašytų dalykų suprantu. Rusų kalbos mokėjimas ir šiek tiek lenkų labai praverčia. Mes geriame lengvą alų, todėl galima padavėjui sakyti alaus pavadinimą arba tiesiog „desitku“. Jei norite vieno alaus sakote „pivo“,  jei dviejų - „dva krat pivo“, trijų - „tči krat pivo“ ir t.t. Padėkojant galite sakyti lietuviškai ir gal supras, o iš tiesų jie sako „dekuju“. Tiek žodžių kaip ir užtenka bendravimui.