Kadangi tik vakar vakarop parsiradau iš alaus-midaus-sidro konkurso, noriu pasidalinti keliais dalykais, į kuriuos ne visada atkreipiame dėmesį, arba dažnai net nežinome. Nerašau pavadinimo todėl, kad tai nėra susiję su šiuo konkursu, tai yra visų konkursų ypatumai.

Šiemet pirmą kartą nusprendėme sutelkti visus Lietuvos bravorus po vienu stogu (dangum) -  „Lietuviško alaus festivalyje“. Dvi dienas švęsti ir bendrauti kviesime ne tik bravorus, bet ir visą minią žmonių. Tegul tai būna vienintelė proga metuose kai vienoje vietoje galima sužinoti tiek daug apie lietuvišką alų ir susipažinti su jo kūrėjais. 

Praha nėra visai tipinis alaus miestas. Visi žino, kad Čekija - alaus šalis su tikrai giliomis alaus tradicijomis. Tačiau nereikia pamiršti, kad Čekija yra lagero kraštas. Taigi, grožio ir interjero vaizdas atsilikęs nuo mūsų bent porą dešimtmečių. Žinoma, kad ne visur, bet jei esate buvę tarybinių laikų poilsiavietėse - bus proga prisiminti.

Pirmasis buvo London Craft Beer Festival (LC) prieš kovidą. Tiesa sakant, per skubėjimą nusipirkau bilietą vietoj Great British Beer Festival (GB). Labai džiaugiuosi, kad atsirado pauzė po karantino (bijau rašyti, kad praėjo) ir aplankiau antrąjį. Ta proga parašau pagrindinius pliusus ir minusus, jei būtinai norėtumėte rinktis tik vieną.

Šį kart apie tai, kaip NTAKD (Narkotikų, tabako, alkoholio kontrolės departamentas)  nevykdo savo tiesioginių pareigų, kaip gina didžiuosius gamintojus.

Alkoholį reikia leisti vartoti nuo 12 metų? Nuo 16? Nuo 25? Tai yra tik skaičiai ir jei ties pirmuoju skaičiumi kažkas stipriai susiraukė - jūs su dauguma. Jei susiraukėte ties antruoju - jums ne mažiau nei 40. Ir nieko nereiškia jei pase rašo kiek kitaip. Jei trečiasis skaičius nesukėlė jokios reakcijos - jūs esate abstinentas ir, greičiausiai, atsibodote visiems draugams su aiškinimu apie tai kokia yra alkoholio žala organizmui.

Video apie NTAKD labiau iš ekonominės pusės. Kaip "kenkdama" Lietuvos verslui, NTAKD "padeda" kitų šalių įmonėms.

Yra dalykai, kuriuos pakeisti labai sunku. Tame tarpe ir sovietinis mentalitetas NTAKD įstaigos galvose - bausti bausti drausti. Kai kas pamiršo liepimus plėšyti lapus iš užsienio žurnalų, bet tai niekur nedingo.

Dažnas vartotojas dar nustemba ant nealkoholinio alaus buteliuko pamatęs, kad gėrime – 0,5 proc. alkoholio, tačiau palikti tiek alkoholio nealkoholiniame gėrime galima jau bemaž 100 metų. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ sako alaus someljė Vidmantas Čičelis, nealkoholinio alaus rinka vietoje nestovi – išvestos naujos mielės leidžia gaminti alų beveik be jokio alkoholio.

Ko važiuoti į Lvivą? Tiesiog gražus miestas, daug gerų vietų pavalgyti, atsigerti, aplankyti. Kainos nėra didelės todėl nereikia niekur skubėti, sukti galvą kur kiek kas kainuoja. Alaus mylėtojams galiu parašyti, kad maža gero alaus taurė kainuoja iki 2€, didelė iki 2,5€. Nėjus į restoraną pavalgyti, atsigerti alaus ir dviese sumokėti gali apie 20-30€. 

Po pernai metų festivalio, mes, likus kokiem devyniems mėnesiams, jau pradėjome derinti su bravorais. Tai yra normalu, nes kuo anksčiau derini, tuo lengviau susitarti. Daugelis nežino, bet gauti teigiamą atsakymą nereiškia, kad gali būti ramus ir nebesirūpinti. Gauti teigiamą atsakymą, reiškia tik tai, kad jie bus, bet neaišku su kokiu alumi, kada jį atsiųs, koks jis bus, kaip už jį reiks sumokėti akcizus, užsakyti jiems viešbutį, suderinti maitinimą ir pan. Kokios gali būti problemos? Bravoras, pasakęs "taip", nereiškia, kad atvažiuos. Nereiškia, kad atsiuntęs alaus sąrašą nesugalvos jį pakeisti, o tai reiškia papildomas darbas su VMI. Nereiškia, kad atsiųs alų kaip sutarta. Nereiškia, kad alų pristatys kurjeriai. Nereiškia, kad jį praleis muitinė, veterinarinė tarnyba. Tai, kad bravoras pasakė "taip" yra geras ženklas, bet ne 100%.

Nauji skoniai kaip ir dar neatrastos vietos, nepažintos patirtys – visuomet įdomu pabandyti tai, kas dar nežinoma. Ir nesvarbu, ar tai būtų kelionės planas, ar gurmaniška vakarienė – tai, kas nauja, visuomet traukia.

Kadaise be alaus Lietuvoje neapsieidavo nė viena šventė – nei įkurtuvės, nei vestuvės, o kai kurių progų metu alaus pilstytojas net atskiras pareigas turėjo. Daugeliui ir šiandien nesvetima vaišių stalą papildyti alaus taure. 

Keliaujant į Kiprą, ten gyvenantis mano draugas sakė, kad alaus ten nėra. Negalėjau tuo patikėti ir pasigooglinęs radau. Jo žodžiuose buvo daug tiesos, nes rasti gero alaus ten ypatingai sudėtinga, tačiau tai nereiškia, kad neįmanoma.

Kopenhaga yra puikus miestas: jaukus, santykinai nedidelis, turintis orouostą visai šalia. T.y. per pusvalandį iš jo nusigausite į senamiestį. Vienintelis jo minusas - kainos. Taip, tai yra brangus miestas, kur vietiniai mėgsta vakarienę pavalgyti namuose ir tik po to eiti į barus. Dažniausiai maisto baruose nėra. Jei norite pavalgyti mieste pusryčius - teks gerokai paieškoti, jei norėsite vakare pasiimti maisto išsinešimui - misija dar sunkesnė.