Praha nėra visai tipinis alaus miestas. Visi žino, kad Čekija - alaus šalis su tikrai giliomis alaus tradicijomis. Tačiau nereikia pamiršti, kad Čekija yra lagero kraštas. Taigi, grožio ir interjero vaizdas atsilikęs nuo mūsų bent porą dešimtmečių. Žinoma, kad ne visur, bet jei esate buvę tarybinių laikų poilsiavietėse - bus proga prisiminti.

Visas kalnas pirmųjų sezonų, o tai reiškia naujų, nematytų ir, galbūt, negirdėtų serialų.

B ryte virtuvėje kartu:

- Vakar paragavau bandelės, žinok tokia skani man pasirodė, - ima ir kanda bandelę.

- Pala, gi dar pusryčių nevalgei, kodėl bandelę valgai?

- Nesusilaikiau

Mažoji: 

- Čia mano!

Likę du:

- Mūsų!!!!

V: 

- Mama sakė pasitarti ar man eiti į mokyklą ar ne, nes labai didelis snarglys.

- Tai kad tau nėra snarglio.

- Yra, tik kartais nepasileidžia.

Močiutė klausia B:

- Gal ryt jau į darželį?

- Aš gi sergu!

- Tai kad jau gerai jautiesi...

- Sergu

- O tai nenori pasveikti?

- Ne, jei pasveiksiu, tai jūs išvažiuosite.

Tepu karpą vaistais ir B klausinėja:

- Kas yra karpa? O kodėl karpa? Kaip ten sakei vadinasi? O kodėl kartą per savaitę?

- Nes vaistukus galima tik kartą per savaitę naudoti.

- Aaaaa kaip akrobatika!

Nes B darželyje akrobatika kartą per savaitę.

B spalvina pelėdą. Paveiksliukas labai sudėtingas, nes begalė smulkių elementų.  Jai užtenka kantrybės, bet reikia pripažinti, sugeba gerai derinti spalvas ir turi kantrybės tam. 

- Tėti, ar žinai kodėl tos mažos širdutės pelėdos akyse?

- Na na..

- Nes įsimylėjo berniuką pelėdą.

Sakau V:

- Nueik, pasakyk sesei, kad pašertų šunį.

V nueina ir piktai:

- Eik šunį pašerti!

- Gal gali gražiau? - sakau pastabą

- Eik šuniuko pašerti, - pasitaiso

Važiuojam šiandien greitkeliu ir B:

- Žiūrėkit - mėtinės!

- Kas?

- Mėtinės

- Kas?

- Nu kur žmonės užkasti

Teisingai, buvom prieš pusmetį metinėse, kapinėse.

Apie terasas turiu labai aiškią ir pagrįstą savo nuomonę. Pagrįstą savo patirtimi ir gyvenimu name. Štai mano namo terasos trumpa istorija.

Su fasadu man padėjo. Pirmą kart susidūriau, todėl nieko apie tai nežinojau ir nemokėjau. Viską padarė, bet jau buvo vėlyvas ruduo ir temperatūra svyravo nuo +5 iki -10. Norėjo jau dėti dekorą, bet protingi žmonės man patarė nedaryti to, kai žemiau +10. Įkalbinėjimams nepasidaviau ir nukėliau šiems metams. Labai gerai, kad taip padariau, nes pavasarį išlindo brokas. Pasirodo, visuose kampuose reikia sudėti įstižaines, o tą daro ne visi. Tada sutrūkinėja ties kampais, kas nutiko ir man. Man pačiam tai užkliuvo, plius užkliuvo apačia, kur nieko nebuvo padaryta. Pasirodo reikia dėti kampus. Apie tai galima pagalvoti nieko nežinant, o čia jau sąmoningas brokas.

B greitu žingsniu eina į savo kambarį (taip būna kai susipyksta su broliu). V iš kambario

- Grįžk, aš nenorėjau, atsiprašau!

- Tada ateik ir apsikabink!

Ateina, apsikabina. B:

- Atleidžiu.

Dar nerašiau ir nerodžiau sienų. Viduje sienos buvo tokios kreivos ir baisios, kad reikėjo arba sukti gipsą, bet tai sumažins erdvę, kurios ir taip mažai, bei reikalaus daugiau žaidimo ir pinigų, arba taip, kaip padariau aš. Gipsiniu tinku plonu sluoksniu uždengiau sienas ir užtryniau. Sienų paviršius tapo sušiauštas, bet tuo pačiu pasislėpė sienų nelygumai. Po to nugruntavau ir nudažiau. Rezultatu esu visiškai patenkintas ir kitą kart kartočiau.

Aštuntam įraše yra pati pradžia. O dabar jau tualetas ir dušas pilnai įrengti ir laisvai galima jais naudotis.