Žinote kodėl aš nemėgstu Kalėdinių sveikinimų? Nes didžioji jų dalis būna spaminiai. Juos siunčia emailu ir ten „To“ visai nenurodomas arba nurodomas pats siuntėjas. Visus gavėjus suvaro į BCC ir galvoja, kad jau atliko pareigą. Nusišvilpti man ant tokių sveikinimų. Man daug smagiau negauti sveikinimo, nei gauti tokį.

Būna ir taip, kad po porą kartų tuos pačius gauni. O būna, kad sms sveikinimą atsiunčia (tiksliau persiunčia) pamiršę ištrinti savo vardą. Geriau nesveikinkime vieni kitų, nei taip.

Jei jau norite sveikinti - darykite tai asmeniškai. Tai reiškia, kad jūsų siųstas tekstas kiekvienam turi būti skirtingas ir pritaikytas jam. Taip, tai sunku, tai atima daug laiko, bet... Bet tai jau yra sveikinimas.

O aš pasižadu, kad kažkada irgi subręsiu Kalėdiniams sveikinimams. Tada siųsiu savo parašytus sveikinimus kiekvienam asmeniškai.

Kartais laisvalaikiu ką nors pridarau www.basketnews.lt svetainei. Ne blogąja to žodžio prasme, o jei pavyksta blogai - tai ne iš blogų paskatų  :)

Kažkaip vieną dieną sugalvojau (o tai buvo ne vakar), kad gal verta pabandyti blogų komentavimą perkelti ten. Kuo skiriasi blogų komentavimas? Ko gero didžiausi skirtumai - registracijos nebūtinumas, savo blogo ar svetanės nurodymas. Dar vienas dalykas, kuris manau labai padeda - naujų komentarų siuntimas el. paštu. Taip taip, nelabai seniai tai pasidariau čia  :)  Taigi, ėmiau ir perkėliau visą tą reikalą į basketnews.lt. Gaila, bet rezultatų negalėsiu pasakyti kokį mėnesį ar kitą. Tiesiog reikia, kad praeitų tam tikras laikas, kad pastebėčiau komentavimo skirtumus. Anyway, bet kokie pakeitimai visada tik į gerą  :)

Kokie prognozuojami pliusai šio pakeitimo?

• Daugiau komentarų (dėl kokybės nesu tikras)
• Patogiau lankytojui
• Didesnis lankomumas. Ši tendencija turėtų būti pastebėta per ilgą laiko tarpą

Tiesa, mano bloge tai veikia, nežinau ar gerai veiks ten: aš apie apsaugą nuo spam botų. Nieko sudėtingo, bet padeda: javascript. Taip, be jo neregistruoti vartotojai negalės komentuoti, bet sulaukti tūkstančių spaminių komentarų nesinori. Taip pat žiauriai užknisa skaičių įvedinėjimas iš paveikslėlio ar, dar blogiau, skaičių sumavimas. Tokiom tendencijom greitai teks taisyti gramatines klaidas sakiniuose, spręsti kvardatines lygis, atspėti dainuojamą melodiją... Mano bloge robotai nepalieka komentarų. Nuo žmonių neapsisaugosi, tačiau tikiu tuo, kad kuo daugiau žmogui duodi galimybių, tuo mažesnė tikimybė, kad jis tuo naudosis blogais tikslais.

Mano kolega nusipirko čipsų „Kryzpo“. Mačiau ir aš juos parduotuvėje, bet nepirkau. Kodėl? Nes galvojau, kad jie lenkiški. O jie pasirodo gaminami Čilėje. Tada susimąsčiau: kokios šalies produkcija asocijuojasi su bloga kokybe?

Ansčiau visi kalbėdavo apie blogą kiniškos produkcijos kokybę. Dabar tokios kalbos aprimusios, nes Kinijoje gaminama viskas. O Lenkijoje? Iš ten vežama daug prekių į Lietuvą, bet man kažkaip jų prekės pasitikėjimo nekelia.

Taigi, kokių šalių produkcija sukelia mažiausiai pasitikėjimo? Man:

1. Lenkijos
2. Rusijos
3. Kinijos

Pastaruoju metu pradėjo dygti daugybė internetinių parduotuvių. Vienos jų veikia, kitos nelabai. Yra parduotuvių, kurioje tik kelios prekės, yra kur jų daugybė, bet nėra jokios sistemos. Kokia gi turėtų būti el. parduotuvė? Iš tiesų ta, kuri sutraukia daug pirkėjų (ne lankytojų).

Daug žmonių, kurdami svetaines sako:
- Gal dar norėtumėm internetinės parduotuvės...
- Kam ji jums?
- Ne pardavinėsime savo prekes
- O ką gaminate?
- Baldus

Čia tikras ir nelabai retas atvejis. El. parduotuvės spėjo užvaldyti ir visi jų nori, net nepagalvodami kodėl. Baldais prekiauti bloga, nes:

• Baldus žmonės turi pačiupinėti, atsigulti, atsisėsti ant jų
• Baldų kaina dažniausiai siekia 1000 Lt ir daugiau

Internete geriausia prekiauti ne brangiomis prekėmis. Man sunku pasakyti tikslią viršutinę ribą, nes ji priklauso ir nuo prekių rūšies. Štai kompiuterines prekes galiu pirkti ir už 1000 Lt, nes:

• Apie jas viskas aprašyta internete
• Jas pačiupinėjus efektas minimalus
• Dažniausiai atėjus į kompiuterinių prekių parduotuvę, jūs tos prekės vistiek nepamatysite

Taigi, yra prekės, kurias palietus, pamačius realiai gaunamas didelis efektas. Tokias prekes sunku aprašyti ar pavaizduoti, todėl sunku bus ir parduoti. Pvz.: baldai, drabužiai... Yra prekės, kurios puikiai matomos fotografijose, bei technines charakteristikas galima sužinoti internete. Pvz.: kompiuterinės prekės, buitinė technika ar net automobiliai... Tokias prekes parduoti lengviau. Yra prekės, kurios teikia vidinį pasitenkinimą ir joms parduoti pakanka informacijos, komentarų apie jas. Pvz.: knygos, muzika, filmai...

Dar vienas el. parduotuvių skitumas: specializavimas. Internete prekiauti galima viskuo, bet pasirinkimas vienos srities prekių, jums gali padėti. Ar jūs knygas perkate maximoje? O drabužius? Aš suprantu, kad drabužiai ten gal ir pigesni, bet aš geriau jaučiuosi juos pirkdamas drabužių parduotuvėje. Su knygomis dar blogiau - joms reikia aplinkos. Maximose galima pirkti knygas, kai nėra šalia knygyno, o jums juodai nėra ką veikti. Tada nuspirkite detektyvą ar meilės romaną, atsigulkite paplūdimy ir ilsėkitės. Kai man reikia knygos aš einu į knygyną, kai man reikia drabužių - į drabužių parduotuvę, kai noriu pavakarieniauti - to nedarau prie vidury maximos stovinčių poros staliukų.

Mano patarimas norintiems prekiauti internetu - pirmiausia susigalvokite kuo prekiausite. Atsakymas „viskuo“ šiuo atveju netinka. Tada sugalvokite kuo jūs būsite kitokie, kaip pasieksite pirkėjus. Pirkėjai ir lankytojai skiriasi, todėl jums labiau turi rūpėti pirmieji. 

 

 

Vakar buvau kine. Nežinojau į kokį filmą eisim, todėl išsitraukiau mobilų, bandžiau atsidaryti kinas.info, bet mano telefono baterija nusėdo. Tada bandžiau su dar dviem, bet jiems pritrūkdavo atminties puslapiui užkrauti. Seni telefonai sux, ane? :) Taigi, nuvažiavome į Akropolį, atsistojome prieš naujai pakabintą švieslentę ir rinkomės iš tų filmų, kuriuos rodė netolimoje ateityje. Rinkomės atmetimo būdu ir liko Beovulfas (Beowulf).

Tik pradėjus rodyti supratau, kad tai ne tiek aktorių darbas, kiek kompų. Nežinau kaip tiksliai viskas vyksta, bet spėju dalis suvaidinama, po to perkeliama į kompus ir toliau jau kompai baigia vaidinti. Nesužavėjo manęs šis faktas, bet... Kuo toliau, tuo mažiau dėmesio į tai kreipiau, o galų gale netgi tas faktas pradėjo patikti. Šiandien paskaičiau apie šį filmą ir supratau, kodėl tam tikrais momentais veidai atrodo neatskiriami nuo tikrų, o tam tikrais šlykščiai negyvi. Pasirodo tokį filmą reikia rodyti ant specialių trimačių ekranų, kurių Lietuvoje nėra.

Tai epas, pasakojantis apie kovą su pabaisomis. Nepasakosiufilmo idėjos, bet tam tikrus momentus pakomentuosiu :) Filme yra dvi pabaisos (iš tiesų trys, bet...), su kuriomis kovojama. Pirmoji panaši į žmogų, tik šlykščia išore, be galo stipri, didelė. Niekaip negaliu suprasti kodėl ji tokia. Antroji - drakonas. Kodėl drakonas yra visiškai aišku, bet tada vėl grįžti prie pirmosios, o tada vėl klausimas: kodėl pirmoji buvo tokia? Visa kita yra atleistina, nes tai pasaka, nes tai kompų darbas. Tar kitko: Beavulfas - tai herojus. Jis keliauja, ieško ne tiek pinigų, kiek šlovės, garbės. Keista šiek tiek, kad jam neegzistuoja kiti: kariai, draugai...

O dabar apie mano visišką pesimizmą filmo pradžioje ir po to kardinaliai pasikeitusią nuomonę. Iš tiesų įtraukiantis ir momentais pastebi kaip įsitempi. Manau, kad verta pažiūrėti šį filmą. Jei jau neturime trimačių ekranų, tai nueikime bent ten, kur vaizdas bus matomas maksimaliai efektingai ir nežiūrėkime per kompą :)

Ar yra norinčių dalyvauti seminare apie bendravimą su klientais? Registracija tik 500 Lt. Paskubėkite.

Iš tiesų tai nesiregistruokite, nes čia ne reklama ir neorganizuoju jokių mokymų. Taip pat kainą iš oro paėmiau. Kodėl? Nes šeštadienį mano darbovietė (vos neparašiau „mano darbas“) suorganizavo mokymus. Turėjo važiuoti visi, išskyrus buhalterę ir valytoją. Jos su klientais nebendrauja. Vienas susirgo pirmadienį ir sirgo iki šiandien, o kita susirgo šeštadienį (kai jau reikėjo važiuoti). Taigi, važiavo visi 6 žmonės.

Ar patiko? Nu normaliai. Man labiausiai patiko, kad mergina, kuri vedė seminarą-mokymus, buvo tikrai pasikausčiusi. T.y. puikiai supranta apie ką šneka ir nesiparina dėl visokių klausimų į temą.

Ar sužinojau kąžką naujo? Turbūt kažką sužinojau. Gal daugiau priminė kai kuriuos dalykus. Bet mačiau, kad kolegos sužinojo, o tai jau gerai.

Kas blogo? Nedarykite klaidos ir neimkite į seminarus realių blogai klientams parašytų laiškų. Darbuotojai tikrai atskirs kur kieno atsakymas ir tikrai užsiparins labai. Geriau pimkite tikras situacijas ir perrašykite savaip.

Kas nepatiko? Vienos dienos savaitgalis :)

Kas dar gero? Man patiko vedėja. T.y. kaip ji gražiai bendravo ir davė dėmesio labiausiai jo reikalaujantiems žmonėms. Ji nepamiršdavo paminėti vardo ir paglostyti jų savimeilę. :)

Dar patiko pirtelė. Tiesa, buvome pilsiavietėje Margis. Jie sako, kad ten verslo ir laisvalaikio centras :) Ai, o seminarą organizavo Žmogaus studijų centras

A jop... ir dar vienas lochas rašo apie naujuosius. A.. bet jis tikrai lochas, tai gal jam galima?

Naujieji manęs visiškai neveža. Visiškai nejaučiu poreikio juos sutikri persirengus, triukšmingame klube ar panašiai. Man labai gerai būna ramiai prieš teliką su draugais gerti alų ir valgyti. Pavalgai, pageri alaus, dar pavalgai, dar pageri ir, žinoma, visą laiką žiūri teliką. Po to 00:00 išeini į lauką, išgeri šampano, paleidi kelias raketas (fejerverkus) ir grįžti toliau pagerti, nes šampaną su fejerverkais galima užskaityti kaip pavalgymą.

Manote šaipausi? Aš iš tiesų taip darau :)

Ar keikiatės? :)

O aš keikiuosi. Man užeina periodas kai gaudau save ir stengiuosi absoliučiai nesikeikti, o kartais atvirkščiai. Tada keikiuosi daug. Manau visai neblogai man tada sekasi, nes specialiai keiksmažodžių neįterpinėju, o jie patys užpildo laisvus tarpus sakiniuose. Tuo metu kažkaip lyg ir laisviau pasijuntu. Taip pagalvojau, kad gal tie keiksmažodžiai visada yra sakiniuose, bet juos dažniausiai praleidi? O kai atsipalaiduoji - jie normaliai savo tvarka lenda į eterį.

Keista, bet keiksmažodžių nereikia daug: nachui, blet, pizda, kartais bibys. Hmm ko gero tiek jų užtenkakalbėjimui pilnais sakiniais.

Kažkada juokėmės iš sakiniuose naudojamo blet:

1. Blet nueik alaus.
2. Nueik blet alaus.
3. Nueik alaus blet.

Vienas „blet“ nuspalvina sakinį, jam suteikia rimtumo, vyriškumo. Ir tuo pačiu visi sakiniai yra skirtingi savo nuotaika. Pirmasis gali būti pasakomas iš neturėjimo ką veikti. Antrasis gali būti pakartotinai pasakomas, arba kai aiškiai žinoma kas ir kodėl turi nueiti alaus. Trečiasis gi pats rimčiausias, nes aiškiai ir konkrečiai išreiškiamas sakančiojo požiūris, pyktis ir netgi troškulys.

Ar dabar jau keiksitės? :)

Savaitgalis praėjo - dar 5-ios dienos darbo. Tiksliau 6-ios, nes darbovietė suorganizavo mokymus šeštadienį. Taigi, savaitgalis bus iš vienos dienos. Kas buvo šį savaitgalį gero? Na juk statau namą :)

O šiaip, tai nupirkau labai įdomią gėlę - Litopą. Štai foto:

 

 

Ne, ji nesupjaustyta specialiai, o tiesiog taip auga :)

Dar mes perkame duoną, kuri yr... Na tokios dažniausiai apvalios perpjautos per pusę ir po 4 vienoj pakuotėj. Na nesvarbu iš tiesų. Tokią duoną valgau dažnai, bet tik šį savaitgalį pastebėjau užrašą. Na tas kas jį sugalvojo, proto daug neturėjo: „Gyvenk, kad valgytum!“ (būtinai gale šauktukas)

 

 

Nežinau ar jau atėjo tas laikas, bet šiandien pasikartojo praėjusį mėnesį įvykęs faktas, po kurio pavėlavau į darbą.

Ryte prabundu apie pusė 8, prieš 8. Pažiūriu „Labas rytas“, pasivolioju, o 8-ą atsikeliu. Per 10-20 minučių susiruošiu ir išeinu į darbą. Dabe būnu 8:30 - 8:50.

Dabar apie tai kodėl šiandien pavėlavau. Atsibudęs žiūriu yra dar laiko iki 8. Neskubėjau keltis. Atsikėliau 8-ą, o eidamas koridorium stabtelėjau. Ten kabantis laikrodis rodė 9:00. Aš blogai matau laikrodį televizoriaus ekrane. Ar jau laikas pirkti akinius?

Aišku yra dar vienas variantas, kodėl man taip atsitiko: mano pasąmonės bangos davė signalą mano kūnui ir akims, kad dar ne laikas. Todėl akys realų vaizdą transformuoja į tą, kuris atitinka pasąmonės signalų poreikį. Tokiu atveju man visiškai nereikia akinių - tik šiek tiek daugiau poilsio :)

Nesu buvęs Rusijoje, bet sapnavau. Lėktuvu skridau į Sankt Peterburgą, o iš ten kažkur ar traukiniu, ar autobusu, ar automobiliu... Nebepamenu. Gyvenau kažkokiame viešbutyje, kuris buvo tikrai baisus. Kažkaip keista, kad nepamenu visko, o tik nuotrupas. Taigi, važiavome gal keliese, gal dviese. Na bet esmė viso to, kad mus pastoviai duchino ruskiai. Mes nuo jų slapstėmės, o kartais mušėmės. Kartą taip spyriau, kad net pats prabudau. Spyriau realiai į orą. Po to kai jau labai užkniso mane jie, tai vieną per langą lipantį pagavau, pririšau už kojos ir pridariau langą, kad atgal neįliptų. Liko kabėti. Kitą ant stogo išvedėm ir liepiau šokti, kad atrodytų kaip savižudybė.

Ir šis sapnas prasidėjo kai užmigau, o baigėsi tik ryte, kai reikėjo keltis. Net žadintuvą išjungiau, kad galėčiau baigti sapnuoti :)

Aš apie prekybos tinklą „Senukai“. Ten šiaip pastoviai bardakai, ten medsraigčiai sukrauti be sistemos ir pan... Na bet viena Senukuose blogiau, kita geriau. Bet aš ne apie tai.

Kažkada seniai (gal prieš metus ar porą) Senukuose būdavo „tvarka“: ateini į parduotuvę, susirenki, atsistoji prie kasų, o kai prieina tavo eilė, pardavėja sako: „parodykite savo kuprinę“. Na pirmus kartus parodžiau, bet po to pagalvojau: „o kodėl ji turi knistis po mano daiktus?“ ir tapau užknisančiu pirkėju. Kai išgirsdavau „parodykite savo kuprinę“, aš sakydavau „nerodysiu“. Tada pardavėja nustebdavo: „kaip nerodysite?“. Na kaip - paprastai, kodėl kažkas turi knaisiotis po mano daiktus. Jei matė kaip kažką įsidėjau - tikrinkite. Tada sekdavo antras „tvarkos“ etapas - kviesdavo apsauginį. Apsauginis ateidavo ir sakydavo: „parodykite savo kuprinę“, o aš: „nerodysiu“. Po dar kelių klausimų jie pagrasindavo iškviesti policiją. Pasakydavau, kad palauksiu, jei kvies ir pažiūrėsime ką jie pasakys. Hmm.. iš kokių 5-6 tokių istorijų nė karto policijos neiškvietė. :) Tiesa, visada pasiūlydavo kitą kartą palikti kuprinę daiktų dėžutėse, o aš visada paklausdavau ar jie matė kas virš jų parašyta. Kaip taisyklė jie nežinodavo, o ten parašyta: „už paliktus daiktus neatsakome“. Juokinga? Man irgi.

Šią istoriją prisiminiau neseniai, kai Senukuose apsauga sugalvojo dar kvailesnį dalyką - jie paprašė parodyti kuprinę net nespėjus įeiti į salę. Taip taip, esu blogas ir nemandagus, bet tuo metu labai mane šokiravo ir pasakiau tik vieną - „nerodysiu. kvieskite policiją“. Nueinant ji spėjo pasakyti, kad reiks parodyti išeinant. Išeinant ji į mane žiūrėjo, bet prieiti nedrįso. :)

Turite perdaug klientų? Tikrinkite jų daiktus, kai jie ateina į jūsų ofisą ar parduotuvę. :)

Kažkaip tingėjau rašyti apie tai kaip reikia rašyti blogą. Parašė Juozas, bet mano nuomonė kitokia. Fak, blogas yra ne naujienų svetainė, o tavo ir dar kartą tavo. Po nežinau.lt sėkmės atsirado daugiau blogų, kurie bando daryti kažką panašaus. Nežinau.lt skaitau. Žinoma, kad dalį postų praleidžiu, nes ten tikrai ne visa informacija man įdomi. Kiti bando rašyti, bet labai džiaugiuos, kad rečiau. Pakanka man vieno tokio kiekybiško projekto :)

Taigi, apie ką aš... Kartais užsivežu rašydamas blogą kitiems, o po to pats save pagaunu: kodėl turiu rašyti apie tai, kas įdomu kitiems, bet neįdomu man? Tada kuriam laikui tokie postai nutyla ir lieka mano asmeniniai. Tuo pačiu pamėja skaitytojų. Atrodo turėčiau staigiai kažką daryti, bet... Kaip tik rašymo sau metu man būna dzin lankomumas, skaitomumas...

Taigi, siūlau visiems, rašyto daugiau apie save, nes tai kurkas labiau blogas, nei pamokėlių dalinimas...

Na rašiau apie mane užpuolusį šunį... Atėjo laiškas iš policijos (po daugiau nei mėnesio). Praneša, kad dėl šuns nepriežiūros E. S. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 1 d. ir nubausta administracine nuobauda.

Ne tiek džiugu, kad nubaudė, kiek tikiuosi, kad padarys išvadas ir tinkamai savo blogai „dresuotą“ šunį prižiūrės.

Visi džiaugiasi, kad pagaliau atsirado automatinis teksto vertimas iš anglų į lietuvių kalbą. Jį galite rasti adresu: http://vertimas.vdu.lt/twsas/

Labai pakėlė nuotaiką man. Štai nukopijavau tokį tekstą:

Group A co-leader CSKA Moscow will probably miss starting center Alexey Savrasenko for at least six weeks after he suffered a shoulder injury in the team's Russian League victory on Saturday over Unics Kazan. "I am very disappointed with what happened with Alexey Savrasenko: he had his shoulder dislocated," CSKA head coach Ettore Messina was quoted as saying on the club's website after the game. "The MRI examination on Monday will show the level of capsule and muscle damage. But as it seems he is out of play for at least 7-8 weeks. And this is a catastrophe. We have to practice and play no matter what happened, but it will be tough. We are missing three players of our starting five: Savrasenko, Siskauskas and Smodis." Siskauskas did not play against Unics, while Smodis has missed two Euroleague games already due to injury.

Ir gavau štai tokį rezultatą:

Sugrupuokite co-lyderį CSKA, Maskva turbūt vengs pradėti centrą Alexey Savrasenko mažiausiai šešias savaites po to, kai jis patyrė peties traumą komandos rusų Lygos pergalėje šeštadienį virš Unics Kazanės. "Aš esu labai nusivylęs tuo, kas įvyko su Alexey Savrasenko: jis sutrikdė savo petį," CSKA vadovauja treneriui Ettore Messina, buvo įvertintas su pranešimu, kad ant klubo žiniatinklio svetainės po žaidimo. "MRI patikrinimas pirmadienį parodys kapsulės ir raumens pakenkimo lygmenį. Bet kadangi atrodo, kad jis yra ne žaidime mažiausiai 7-8 savaites. Ir tai yra katastrofa. Mes turime verstis ir žaisti nesvarbu, kas įvyko, bet jis bus sunkus. Mes praleidžiame tris žaidėjus mūsų pradžios penki: Savrasenko, Siskauskas ir Smodis." Siskauskas nežaidė prieš Unics, tuo metu, kai Smodis praleido du Eurolygos žaidimus jau dėl sužalojimo. 

Manau, kad kas rytą, jei nuotaika bloga, galima kažką išsiversti  :)