Taip jau nutinka, kad tam tikrus įrašus inspiruoja tam tikri įvykiai. Štai paskaičiau su žiauriai dideliu pavydu Gruzijai:
Kakha sako taip:
Jei institucija neveiksni, tai jos uždarymas nepadarys absoliučiai jokios žalos. Kas nutiks, jei išjungsite šviesą kambaryje, kuriame nėra šviesos? Nieko nenutiks, nes ten tamsu bet kuriuo atveju.
Šį totalinio išvalymo metodą gruzinai pritaikė valydami policiją. Valdant Ševarnadzei visi šalies policininkai buvo воры в законе. Algos nedidelės, bet kam jos apskritai, jei antpečiai tau leidžia susirinkti savęs vertą atlyginimą savarankiškai. Taigi vieną dieną (t.y. per vieną dieną) gruzinai atleido visus 100 proc. policininkų. Tris savaites, kol iš kaimų nuo žagrių buvo renkami kaimo bernai ir ginkluojami, šalis buvo be policijos. Spėkite, kaip tai paveikė nusikalstamumą? Ogi suvestinės buvo tuščios (kaip vieną kartą Kėdainiuose). Nusikaltėliai nebeturėjo stogo ir nežinojo, kaip elgtis, todėl laukė. Ir nieko nesulaukė, nes kaimo bernai nėjo į kontaktą, neėmė kyšių ir veikė grynai pagal instrukciją, kurią gavo kartu su uniforma.
Dabar korupcija gruzinų policijoje siekia 0,00 proc., policijos automobiliai visada važinėja su švyturėliais (taip jie rodo, kad nesislapsto nuo visuomenės, nesėdi krūmuose), o policijos komisariatų visos sienos ir pertvaros yra stiklinės (taip jie rodo, kad yra skaidrūs ir atviri).
Tai dabar nutariau prisiminti įspūdžius iš savo susitikimais ir bendravimu su policija. Deja, vienintelį kartą esu sutikęs tyrėją (merginą), kuri policijos įvaizdį pakėlė. Jei šaukštas deguto sugadina medaus statinę, tai šaukštas medaus deguto statinėje?
Aš tiesiai šviesiai jos paklausiau - „Ką tu čia darai? Čia tau ne vieta.“ Ji man paaiškino, kad labai norėjo pamatyti policiją iš vidaus. Todėl pabaigusi mokslus nėjo dirbti kur moka didesnius pinigus ar perspektyvos, o įsidarbino metams policijoje. Kalba ne apie kelių policiją, o apie kriminalinę. Pakalbėjus sužinojau, kad policininkai nesibaigus darbui šokinėja per langus ir bėga gerti, kad tik valdžia nematytų. Kad ją kasdien bent po kelis kartus įkalbinėja eiti kartu ir ji vis dar sugeba išsisukti. Ji mergina, o kas būtų jei dirbtų vyras? Iškart liktų „už borto“, nes geria jie kasdien. Tai čia buvo tas vienintelis atvejis, kai susitikau tikrai teigiamą Lietuvos policijos darbuotoją.
Dar esu buvęs liudininku, kai girtas priešgaisrinės saugos darbuotojas puolė muštis, o jo draugelis policininkas vairavo automobilį. Tada jie buvo įspūdingai išsukinėjami, nes gi savas. O juk puolę muštis, po to pabėgo nesulaukę policijos, pasiėmę ne savo kuprinę su kompiuteriu. Ir juos kai sulaikė - vogti daiktai buvo rasti pas juos. Spėkit ar sėdo? O kai ėjau į atpažinimą, už durų policininkai kalbėjo: „koks jis vyras, jei gavęs į snukį skundžiasi policijai ir nesugeba atgal duoti“. Čia ne išimti, taip mąsto daug kas dirbančių Lietuvos policijoje.
Ar skaitėte kada kaip ir ką surašo Lietuvos policijos darbuotojai? Turbūt, didžiausia beraščių koncentracija būtent ten. Jiems negalioja jokie lietuvių kalbos reikalavimai (įdomu kaip su užsienio?). Gerai, kad bent jau kalba lietuviškai.
Kartą kambariokas pavogė draugo televizorių. Policija atsisakė važiuoti, nes įsilaužimo nebuvo. Oki susiradom patys apklausos būdu kur jis nunešė televizorių. Pasirodė, kad pardavė kaimynei. Tada atvyko. Vienintelis su unforma buvo vairuotojas. Dar vienas ir dar dvi atvažiavo kartu. Vairuotojas net neišlipo iš automobilio. Juk jis vairuotojas. Dvi Lietuvos policininkės buvo su suplėšytom kelnėm (gal tokia mada?) ir visų jų pirštai pajuodę nuo semkių gliaudymo. Stovėjo jie pas vargšę moterėlę namuose ir žiūrėjo į televizorių. Svarstė ką daryti. O kol svarstė - gliaudė semkes ir lukštus mėtė ant kambaryje esančio kilimo. Nesitiki? O taip. Aišku, kad nuvežė liudininkus (draugą ir pirkėją) ir televizorių į komisariatą (važiavo 6-iese pažeisdami kelių eismo taisykles). Po to pusę metų bandėm atsiimti televizorių. Sako, kol nepagautas vagis - tai daiktinis įrodymas. Savininkas yra, pirkėja yra - lyg ir viskas aišku, o tu prieš kelis mėnesius nusipirkęs televizorių gali būti ir be jo. Tik aplinkiniais keliais pavyko pasiekti, kad po pusės metų atgautų saugoti televizorių.
Į vagystės vietą atvykęs policininkas sako - neverta rašyti pareiškimo, nes vis tiek niekas neras. Tokių kaip jūs daug ir niekada neranda (linksnis būna ne „mes“, o „jie“). Arba sako - rašykite taip ir taip, tada nereiks jums vaikščioti pas mus - vis tiek neras niekas.
Ar matote kaip atrodo policininkai gatvėse? Tokių sukiužusių nukarusiais maišais dėvinčių policininkų reikia paieškoti. Toks vaizdas, kad stovi ir snarglį į rankovę tik valosi.
Pamenate kaip Milvydas Juškauskas tyčiojosi iš Lietuvos policijos? O gal patys policijos darbuotojai tyčiojosi iš savęs? Ar kažkas pasikeitė po šių nuotykių? Ar bent vienas policininkas praėjo atestaciją ir žinių patikrinimą? Ar gavo visi policininkai paskaitų kaip reikia elgtis tokiose situacijose?
Mažos algos nėra pagrindas nedirbti. Mažos algos yra tema rėkimui, kai kalba užeina apie darbo kokybę. Nesakau, kad jie gali puikiai gyventi už gaunamą atlyginimą, bet pasikartosiu - tai nėra priežastis nedirbti, imti kyšius ir kitaip nesilaikyti Lietuvos respublikos įstatymų. Tai nėra pagrindas negerbti žmonių.