Kaip aš pirmą kartą viriau alų (4 dalis)

Turint išvirtą alų (misą) prasideda pats pavojingiausias laikotarpis, kai alus gali būti užkrėstas bakterijomis. Kas tada? Surūgs.

Taigi, kuo greičiau alus atvėsinamas iki 18-23 laipsnių, tuo mažiau tikimybės, kad jis bus užkrėstas. Tuo pačiu bus mažiau nuosėdų.

Alų skaidresniu daro ir virimo metu (likus apie 15 min.) dedama kerpena.

Alų vėsinti galima labai įvairiai: statant į pilną vonią šalto vandens, statant į sniegą, darant šaldymo įrangą.

Aš pasidariau paprasčiausią: nusipirkau varinio vamzdelio ir jį jungiu guminiu prie krano. Paleidžiamas šaltas vanduo, kuris bėga per visą sistemą atiduodamas šilumą (šaltį) ir taip vėsina misą.

Ir iš arčiau:

Tada yra laukimas. Kai pasiekiama norima temperatūra, viską perpilame į rauginimo talpą. Svarbu, kad šioje talpoje misa būtų kuo daugiau prisotinta deguonies. Galima supilti į talpą ir gerai suplakti, arba pilti iš aukštai plona srove.

Ateina laikas alui įpūsti gyvybės. Misą užbarstome mielėmis.

Tada viską uždarome, įstatome alsuoklį, kad galėtumėm matyti ar dar vyksta rūgimo procesas.