Apsilankymas bravore „Volfas Engelman“

Teko apsilankyti alaus bravore „Volfas Engelman“. Kvietimą gavau netiesiogiai iš administracijos, o per commonsense.lt. Kartu lankėsi dar ir Rokiškis bei Grumlinas.

Commonsense.lt kažkada prirašys daug skaičių, o man užstrigo vienas - 2 000 000 litrų. Tiek vienu metu gali būti gamyklos talpose.

Ar žinote, kad Lietuvoje negamina alaus skardinėse? Čia konkrečiai apie šią daryklą. Spėju, kad su daugeliu tai. Alaus niekas negabena į kitas valstybes tik tam, kad išpilstytų, o tai reiškia, kad alų gamina taip pat kitoj valstybėj. Taigi, visiškai normalu, kad skonis kitoks.

Alaus skonis plastikinėje taroje taip pat skiriasi. Tačiau čia jau ne todėl, kad alus gaminamas kitur (jis gaminamas ten pat), o todėl, kad plastikinė tada praleidžia orą ir angliarūkštę. Plius alus pilamas į butelius prieš tai suformavus butelyje vakuumą, o plastikinėje taroje to padaryti neįmanoma.

Galbūt skaitėte apie tai, kaip Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė realizuoti Smetonišką girą, nes joje rado saldiklių? O ar girdėjote, kad iš tiesų jų ten nebuvo? Pasirodo Baltarusijoje apskritai negalima naudoti nurodyto saldiklio, todėl jo ten ir negalėjo būti. Tačiau gamyklai tai buvo papildomi nuostoliai. Ko gero iki šiol velkasi negeras kvapas po spaudoje pasirodžiusių tarnybos pranešimų.

Ta pati Smetoniška gira Lietuvos gamykloje pilstoma tik į plastikinę tarą. Į stiklinę tarą pilsto Baltarusijoje, nes giros pasterizacija vykdoma po to, kai supilama į butelį. Be to, pasirodo, kad gira yra pavojingas produktas pilstymo metu, nes gali net butelis sprogti.

Reklamą žiūrite, todėl žinote, kad tai bene vienintelis lietuviškas alus, kuris rašo ne tik galiojimo datą, bet ir pagaminimo. Vien dėl to yra žiauriai didelė pagarba sprendimą priėmusiems žmonėms.

Gale apturėjo alaus degustaciją, kur bandėme balais vertinti tiek šio bravoro, tiek kitų alų. Ir, žinoma, buvo daug bendravimo. Labai dėkui už šiltą priėmimą. Gal net kiek nejauku, kai dėl 4 žmonių tiek daug dėmesio  :)