Alkoholio draudimas

Visi jau žino, kad šiandien negalima prekiauti alkoholiu. Daug apėjimų visi prisigavojo, bet aš šiandien buvau gyvas liudininkas to momento, kai pasitinkama rugsėjo pirmoji.

Vežiau draugelį iki mindaugo Maximos, nes jis ten paliko automobilį. Neklauskite kodėl - nežinau. Ta proga nusprendžiau nusipirkti alaus. Maža ką - gal prireiks švęsti. Supratau viena iškart - Maxima per vieną dieną pasidarė jei ne poro savaičių alkoholio apyvartą, tai savaitės tikrai. Nuėjus iki alaus skyriaus, visi šaldytuvai buvo tušti. Švyturio šaldytuve pargriuvę ant šono gulėjo du Carlsberg alaus buteliai. Salėje alaus tikrai buvo - pagarba. Taigi, kad ilgai nereiktų rinktis, paėmiau Kauno alaus dėžutę ir prie kasų. Kaip tyčia visos kasos buvo uždariusios vartelius. Liko tik dvi veikiančios. Vilties suspėti dar nepraradau, stoju į vieną jų. Staiga pribėga (tikrai ėjimu to pavadinti negalima) kažkokia kasininkė ir sako: jūs perkate alkoholį ir tikrai nespėsite - eime ten. Bėgame abu. Pribėgu jos kasą, ji greitai muša, padavinėja čekius, nebesuprasdama ant kurio man reikia pasirašyti. Muša kitiems, nes paskui mane atbėgo dar gauja. Atbėgo kažkokia admnistratorė ir pradėjo ant jos rėkti, kad ji užsidarė anksčiau vidurnakčio. Kasininkė kažką atsakinėjo, bet nelabai aiškiai, nes skubėjo greičiau nuskenuoti prekes. Oho koks tempas. Tokio dalyko nepamenu nuo Tarybinių laikų, kai atsidarius parduotuvei po pietų pertraukos visi bėgdavo stoti į eilę prie sasiskų.

Fak kiek daug įspūdžių per naktį. Ačiū mūsų Semui už gerą laiką prieš rugsėjo pirmąją ir per ją, nes tiek alkoholio šią dieną dar nebuvo išgerta.